Pasigedo asmenybių ir talentų

Uostamiestį galimybių ir įkvėpimo vieta kūrėjams siekiantys paversti entuziastai parengė naują kultūros strategiją iki 2030 m.

Prie ambicingų planų kūrimo prisidėjo ne tik kultūrininkai, bet ir verslo, mokslo, švietimo bendruomenių atstovai.

Esą Klaipėda, net ir būdama išskirtinai svarbiu Lietuvos ekonomikos centru ir vieninteliu šalies uostamiesčiu, susiduria su rimtomis demografinėmis problemomis.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės žodžiais, būtent kultūra ir menas galėtų grąžinti miestui gyvybę, paskatintų spartesnę socialinę ir ekonominę raidą, verslumą, taip pat prisidėtų kuriant patrauklesnę aplinką gyventojams.

"Uostamiesčio politikai jau yra apsisprendę padvigubinti finansavimą kultūrai. Juolab kad Klaipėdai suteiktas 2017 metų kultūros sostinės titulas bei siekiame tapti 2022 metų Europos kultūros sostine. Visa tai paskatino ieškoti ambicingesnių kultūros strategijos scenarijų. Kultūros gaivinimas aktualus ne tik kultūrininkams, bet mums visiems. Reikia ieškoti naujų krypčių ir idėjų, kaip galėtume pagerinti esamą situaciją", – įsitikinusi N. Laužikienė.

Reikia ieškoti naujų krypčių ir idėjų.

Direktorė įvardijo pagrindines Klaipėdos kultūros problemas, išryškėjusias atlikus situacijos ir galimybių analizę. Tai yra mažėjantis gyventojų skaičius, miesto bendruomenės uždarumas, kritinio mąstymo ir aktyvesnio dalyvavimo renginiuose trūkumas.

Ne ką geresnė ir pačių kūrybininkų situacija. Čia pastebimai senstanti menininkų bendruomenė, stinga išskirtinių asmenybių ir talentų.

Ruošė 150 gyventojų

Kultūros strategiją iš viso rengė beveik pusantro šimto žmonių, kurių veikla tiesiogiai susijusi su menais, turizmu, švietimu, jaunimu ir ugdymu, verslu bei kitomis sritimis. Taip pat buvo įtraukti ekspertai iš užsienio.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad kultūra koncentruojasi tik centrinėje miesto dalyje. Tuo metu gyvenamųjų kvartalų kultūros projektai beveik nepasiekia.

Buvo analizuojama ir aukštojo mokslo problematika mieste.

"Kultūrinę bendruomenę nepaprastai jaudina Klaipėdos universiteto ir, žinoma, Menų akademijos likimas, mažėjantis studentų skaičius joje. Taip pat dėl kalbų nemokėjimo, uždaro būdo nesame atviri kitoms kultūroms", – pastebėjo N. Laužikienė.

Todėl parengtoje strategijoje numatyta užtikrinti įvairų socialinių grupių ir kultūrinio sektoriaus partnerystę, kad kiekvienas klaipėdietis turėtų vienodas sąlygas dalyvauti kultūriniame gyvenime, nepriklausomai nuo jo tautybės, religijos, išsilavinimo. Taip pat numatyta skirti didesnį dėmesį jaunimui.

Atsiras išskirtinės erdvės?

Svarstoma apie naujų erdvių, skirtų reziduojantiems menininkams, steigimą ir esamos infrastruktūros gerinimą.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis užsiminė apie planus statyti pirmąjį tokį Baltijos regione urbanistikos muziejų po atviru dangumi.

"Norime kultūros ir meno raiškos priemones integruoti gyvenamuosiuose kvartaluose, kultūrai "įveiklinti" miesto rekreacines, pramonines ir uosto erdves. Planuojama įkurti ir pirmąjį Baltijos regione atvirą urbanistikos muziejų, panaudojant tam tikras informacines technologijas. Muziejumi taptų visas miestas, o jo būstinė įsikurtų piliavietėje", – atskleidė N. Lendraitis.

Dar viena ambicija – uostamiestyje sudaryti menininkams geriausias sąlygas kūrybiniams verslams vystyti. Tam ketinama kurti svetingumo paslaugų paketą rezidentams, tai yra parengti kultūros projektų finansavimo modelį su rėmimo fondu ir galimybe gauti stipendijas kūrybai. Kitaip tariant, skatinti menininkus atvykti į Klaipėdą, čia kurti ir pasilikti.

Prakalbta ir apie naujo daugiafunkcio centro vizualiems ir kino menams statybas. Mat šiuo metu esantys Klaipėdoje neatitinka europinių standartų ir poreikių.

Strategija pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos svarstymui.