Klaipėdoje vietinės reikšmės keliai ir gatvės sudaro 405,6 km kelių tinklą, iš kurių 321 km yra asfaltbetonio dangos, 64 km – žvyro ir 9 km – kitos dangos.

Savivaldybės yra įpareigotos tiesti, taisyti ir prižiūrėti vietinės reikšmės kelius.

2020–2021 m. savivaldybė kelių tiesimui, gatvių rekonstrukcijai ir remontui vidutiniškai kasmet panaudojo po 21,3 mln. eurų.

Auditoriai pripažino, kad faktiškai neįmanoma įvertinti visų atliktų gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbų esant paslėptiems darbams ir dėl apimties, todėl tai teko vertinti tik pagal pateiktus dokumentus arba per apžiūras audito atlikimo metu.

Šiuo metu stebimas pozityvus pokytis.

"Vertindami gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto darbų planavimą, analizavome, ar aiškios ir skaidrios objektų atrankos procedūros, ar sudaromos objektų prioritetinės eilės ir jos viešinamos, ar kaupiama informacija apie jų būklę", – rašoma audito ataskaitoje.

Nustatyta, kad audituojamu laikotarpiu nebuvo patvirtinti teisės aktai, reglamentuojantys lėšų skirstymo ir planuojamų tvarkyti objektų atrankos vykdymo procedūras, nebuvo nustatyti kriterijai, pagal kuriuos skirstomos lėšos ir sudaromos numatomų atlikti gatvių remonto darbų prioritetinės eilės, išskyrus žvyruotas gatves.

"Šiuo metu stebimas pozityvus pokytis. Šiais metais patvirtintas finansavimo lėšų, skirtų Klaipėdos miesto vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, daugiabučių namų kiemų vidaus keliams ir jų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, tiesti, rekonstruoti, taisyti, naudojimo ir skirstymo, objektų eiliškumo nustatymo tvarkos aprašas. Nustatyta, kaip sudaryti prioritetinius sąrašus, paskirstyti lėšas ir jas naudoti", – patikino savivaldybės Kontrolieriaus tarnyba.

Auditoriai nustatė 5 atvejus (iš 161 kasinėto objekto), kai buvo ardoma asfalto danga, kuri buvo suremontuota mažiau nei prieš penkerius metus.