Įžūlūs poilsiautojai paiškylauti į rezervatus braunasi ir iš marių

Kuršių nerija šiemet ypač kenčia nuo įžūlių poilsiautojų – kopoms rezervatuose ir draustiniuose saugoti nacionalinio parko direkcija turėjo priimti daugiau žmonių. Išryškėjo ir nauja tendencija – į rezervatus paiškylauti poilsiautojai braunasi ne tik sausuma, bet ir iš marių atplaukdami laivais.

Kuršių nerija – tai jūros, vėjo ir žmogaus rankų sukurtas kraštovaizdis. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje yra 5 draustiniai ir 2 rezervatai.
Draustiniuose, pavyzdžiui, Parnidžio kopose, lankytis galima, tačiau šliuožti kopų šlaitais – griežtai draudžiama. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad vienas žmogus, leisdamasis stačiu kopos šlaitu gali nustumti iki 5 tonų smėlio.

Į rezervatus draudžiama ir koją įkelti, išskyrus Naglių rezervatą, kur per vadinamąsias Mirusias kopas yra nutiestas pažintinis takas. Tačiau bandančiųjų pasivaikščioti ne tik pažintiniu taku netrūksta – parko direkcija buvo priversta nuo liepos samdyti papildomų žmonių kopoms prižiūrėti.

„Žinoma, tokie atvejai yra pavieniai“, – komentuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Šiemet išryškėjo ir nauja tendencija – norintys paiškylauti į Naglių rezervatą veržiasi ir iš marių pusės atplaukdami laiveliais.

Tiesa, iš vandens pusės, priešingai nei sausumoje, nėra rezervato teritorijos ribas žyminčių ženklų. Parko vadovai žada tokių pastatyti, tačiau sako, kad ženklų nebuvimas nuo atsakomybės neatleidžia: bauda už lankymąsi rezervate be leidimo siekia nuo 300 iki 500 litų.

„Jei jie yra šioje teritorijoje, jie puikiai žino, kad čia galioja apribojimai. Reikėtų pasiskaityti – leidžiame Neringos miesto gidą, yra lankymosi taisyklės. Kaip ten sakoma, nežinojimas nuo atsakomybės neišgelbsti“, – pabrėžia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.

Kuršių nerijoje taip pat negalima statyti palapinių ir kurti laužų. Tačiau jei žmonės pajūryje miega miegmaišiuose, gamtos saugotojai neprieštarauja. Taip nakvojančių pajūrio kopose padaugėja per minias žmonių sutraukiančią Jūros šventę.