Gyvena taupiai
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carite“ vyko susitikimas, kuriame buvo diskutuojama apie tai, kas jauniems žmonėms trukdo gyventi savarankiškai.
Buvo kalbama apie tai, ar pajamų pakanka kasdieniams poreikiams, kaip finansinė padėtis veikia studijų ir profesijos pasirinkimą, kiek įmanoma suderinti mokslus su darbu.
„Turiu taupyti, kad pragyvenčiau. Visada pagalvoju, ką pirkti, kad užtektų transporto bilietams“, – teigė vienas susitikimo dalyvių.
Kitas jaunas žmogus kalbėjo apie laisvalaikį, kuris, esant ribotoms pajamoms, tampa viena pirmųjų sričių, kuriai tenka taupyti.
„Mėgstu eiti į koncertus ir muziejus, bet pagalvoju: bilietas – 20 eurų, o už juos galiu nusipirkti maisto ar degalų automobiliu. Ir tuomet neinu“, – sakė jis.
Tačiau kartais noras dalyvauti kultūriniame gyvenime taip pat verčia ieškoti kompromisų.
„Būna, specialiai pigiai valgau ir susispaudžiu, kad galėčiau nueiti į įdomesnį koncertą ar kiną. Bet tada visą savaitę valgysiu tik sumuštinius“, – pasakojo dar vienas jaunuolis.
„Kad pagalba būtų aiški“
Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovės Agatos Subotovič, dalyvių pasakojimai atskleidė, kad ribotos pajamos reiškia nuolatinius pasirinkimus.
„Pavyzdžiui, pigesnis maistas, kad užtektų transportui, arba atsisakymas nueiti į koncertą, nes už bilieto kainą galima nusipirkti maisto. Finansinės galimybės taip pat riboja pasirinkimą, ką ir kuriame mieste studijuoti. Daliai jaunų žmonių darbas studijų metu yra būtinybė, tačiau jo derinimas su paskaitomis ir egzaminais kelia nuovargį, o darbdaviai ne visada atsižvelgia į besimokančiųjų poreikius. Regionuose jaunimas pasigenda ir prieinamų laisvalaikio veiklų“, – atviravo susitikime A. Subotovič.
Darbdaviai ne visada atsižvelgia į besimokančiųjų poreikius.
Taip pat kalbėta apie būsto neprieinamumą, gyvenimą bendrabučiuose ir saugumą. Jaunimas pasakojo ne visada žinantis, kokia pagalba ar kompensacijos jam prieinamos.
Skirtingos buvo ir psichologinės pagalbos patirtys. Vieni žinojo, kur kreiptis nemokamai, kiti akcentavo privačių paslaugų kainas bei baimę dėl patyčių.
„Daug dėmesio skyrėme pagalbai pradedant savarankišką gyvenimą, ypač išėjus iš globos. Nuskambėjo patirčių, kad sunkiausiu metu trūko žmogaus, kuris paaiškintų, kur kreiptis, ir padėtų žengti pirmuosius žingsnius. Psichologinės pagalbos patirtys buvo skirtingos: dalis jaunimo žinojo, kur ją gauti nemokamai, tačiau kiti kalbėjo apie dideles privačių paslaugų kainas ir baimę dėl patyčių. Taip pat aptarti gyvenimo bendrabutyje ir saugumo iššūkiai. Pokalbyje išryškėjo poreikis, kad pagalba būtų aiški, laiku pasiekiama, o į jaunų žmonių sunkumus būtų reaguojama rimtai ir pagarbiai“, – teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė.
Reikia gyvų susitikimų
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas tokio pobūdžio susitikimus rengia nuo 2018 metų.
Iš pradžių jie buvo skirti skurdą patiriantiems žmonėms apskritai, vėliau pradėta daugiau dėmesio skirti ir jaunimui. Susitikimai vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Manome, kad svarbu išgirsti šiuos žmones. Nors yra įvairių dalyvavimo ir sprendimų priėmimo galimybių internete, gyvų susitikimų trūksta“, – sakė ji.
Naujausi komentarai