Dažniausi neteisingi nusistatymai apie klausą ir klausos aparatus:

„Man netinka, netiko, netiks klausos aparatas“

Klausos aparatų ir jų dalių įvairovė šiai dienai yra labai didelė, 95 proc. žmonių juos galima pritaikyti pagal individualius poreikius.

„Bandžiau nešioti ir jaučiausi blogai, buvo per garsus, vis tiek blogai girdėjau“

Pirmą kartą pritaikant klausos aparatą gali būti netiksliai sureguliuotas garsinimas, kadangi žmogus negali suprasti, ar pakankamai gerai jis girdi, nedrįsta, nepasako technikui apie garso kokybę. Tam reikėtų grįžti į parduotuvę ir išsakyti savo pastabas, kurias su kompiuterine programa galima pakoreguoti.

„Kai išėjus iš parduotuvės labai cypė, švilpė“

Technikas neretai pamiršta paminėti dažniausią klausos aparatų savybę – nesandariai įsidėjus klausos aparato įdėkliuką į ausies landą jis pradeda skleisti pašalinius garsus – tai nėra nei blogos kokybės, nei sugedimo požymis, tiesiog toks veikimo principas. Atsiradus švilpimui reikėtų pataisyti įdėkliuko poziciją, pastumti giliau į ausies landą arba įsigyti individualiai pritaikytą detalę.

„Buvau nusipirkęs klausos aparatą internetu, iš prekybos centro ir man nepadėjo, greitai sulūžo“

Masinės gamybos nereguliuojami garsintuvai yra gaminami pagal bendrus standartus, orientuojantis ne į kokybę, bet į žemą kainą, todėl kaip sakoma „jei tinka visiems – netinka niekam“, kai tuo tarpu klausos aparatų parduotuvėse siūlomi klausos aparatai  turi galimybę būti pritaikyti ir programuojami kiekvienam žmogui pagal jo individualią klausą, jiems taikoma iki 5 metų garantija.

„Klausos aparatas blogina klausą, aš nuo jo visai apkursiu“

Klausos aparato nešiojimas blogina klausą tik vienu atveju – kai juo naudojamasi triukšmingoje aplinkoje, kitu atveju tinkamai suprogramuotas klausos aparatas neigiamos įtakos klausai neturi.

„Klausos aparatas brangiai kainuoja“

Tikrą klausos aparatą iš klausos aparatų parduotuvės galima įsigyti su valstybės teikiama 100proc. kainos kompensacija. Dėl informacijos kreipkitės į savo šeimos gydytoją, otorinolaringologą ar ligonių kasas.

„Aš girdžiu, bet nesuprantu, ką žmonės sako“

Dažniausias ir pirmas blogėjančios klausos ir silpstančio klausos nervo simptomas. Kadangi garsai, kuriuos girdime, yra skirstomi į žemus, vidutinius ir aukštus, o pagal žmogaus fiziologiją pirmiausia silpsta aukštus garsus registruojančios klausos ląstelės, žmogus pradeda negirdėti ne visų, bet aukštų garsų (tokių kaip t, s, k, p) ir todėl tampa sunku suprasti, ką žmonės kalba. Klausos aparatas suprogramuojamas taip, kad garsina tik tuos garsus, kurių žmogus negirdi, o kitus palieka negarsintus.

„Klausos aparatas didelis ir negražus“

Iš vaikystės prisimenama kaip kaimynai ar seneliai nešiodavo gremėzdiškus ar net ant kaklo kabinamus klausos aparatus, kurie šiandien jau yra istorija. Klausos aparatų dydis varijuoja nuo stiprinimo galios ir individualių savybių. Jų yra nuo kelių centimetrų dydžio, kabinamų už ausies, bet yra ir visai nematomų, dedamų į ausies landą.

„Klausos aparatus nešioja tik kurti senoliai“

Tai yra stereotipas, kurį derėtų išgyvendinti, kadangi klausos aparatas – tai priemonė pagerinti klausą ir atstatyti gyvenimo kokybę bei džiaugtis bendravimu, gyvenimo garsais. 65 proc. žmonių, kuriems jau reikėtų klausos aparato, yra jaunesni nei 65 metų.

„Dar norėčiau pagyventi be klausos aparato“

Kokios priežastys nulemtų šį nenorą, derėtų nepamiršti, kad silpstant klausai smegenyse esantys klausos centrai, nebestimuliuojami garsų, ima silpti, todėl ir kalbos suvokimas negrįžtamai blogėja. Todėl per ilgai uždelsus ir pradėjus per vėlai nešioti klausos aparatus, pasitenkinimas klausos aparatais gali būti mažesnis. Kad tam būtų užkirstas kelias, reikėtų laiku kreiptis į gydytoją dėl klausos sutrikimo ir pradėti nešioti klausos aparatus neįsisenėjus prikurtimui.

„Nemokėsiu juo naudotis“

Klausos aparatai sukurti taip, kad jais būtų lengva ir paprasta naudotis, nors pirmais mėnesiais gali tekti pasinaudoti instrukcija, tačiau vėliau naudojimasis klausos aparatais taps automatiškas ir nekeliantis sunkumų.