Pirmuosius kūrybinio kelio žingsnius prieš keliolika metų žengusi Klaipėdoje, šiandien ši menininkė plačiai žinoma ne tik už uostamiesčio, bet ir Lietuvos ribų. Juvelyrės Jurgos Karčiauskaitės-Lago papuošalai įtinka monarchams, ministrams, kitiems aukščiausio rango politikos atstovams. Tačiau, pasak menininkės, kelias į pripažinimą yra vingiuotas ir ilgas – kad jį pelnytum, vien talento nepakanka, reikia daug bei atsidavusiai dirbti.

Apie darbą

Jurgos žodžiais, daugelis menininkų savo darbus myli tarsi vaikus. „Aš – irgi ne išimtis, – šypteli pašnekovė. – Mano darbas man nėra darbas tradicine prasme – jame labai daug kūrybos. Daug bendravimo su žmonėmis, galimybių tobulėti. O svarbiausia, esu įsitikinusi, jis gyvenimą padaro gražesnį, gražesnėmis tampa mūsų kasdienybė ir šventės.“

Tačiau, kaip pripažino menininkė, tai yra šviesioji ir labiausiai matoma jos veiklos pusė.

„Iš tiesų kūrėjo darbo diena yra labai ilga. Mes neišeiname atostogų, negalime tiesiog sustoti ir nuo šeštos vakaro nebekurti – visada esi kūrybiniame procese ir kartais labai nelengvame: galvoje sukasi formos, spalvos, piešiniai, žmonės. Dizainas ir apskritai menas žmonėms yra būtini kaip saulės šviesa. Apie tai net nesusimąstome, bet pabandykime įsivaizduoti mūsų gyvenimą be muzikos, filmų, knygų, meno ir dizaino... Kokia būtų tokio gyvenimo kokybė?“ – retoriškai klausė juvelyrė.

Kaip įvardijo bemaž 15 metų juvelyrika ir dizainu užsiimanti kūrėja, šie metai jos kūrybiniam keliui buvo tikras laurų vainikas – lietuvei teko kurti papuošalus JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton, ES vyriausiajai užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinei Catherine Ashton, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

„Mūsų lietuviškas “brendas„, pavadintas stilizuotu vardu YURGA, ėmė dirbti ir Niujorke. Ką tik grįžau iš parodos Milane, vasario pabaigoje naujos mano kolekcijos pristatymas vyks Maskvoje, kovą ją parodysiu ir Klaipėdoje bei Vilniuje. Išgyvename kilimą, tačiau tai kainuoja daug daug darbo“, – pripažino pretendentė į Metų klaipėdietės titulą.

Apie šeimą

„Paprastai pasakius, šeima yra irgi didelis, kasdienis darbas – pradedant žmonių santykiais, kuriuos reikia nuolat “šlifuoti„, ir baigiant paprastomis smulkmenomis, kurios irgi labai svarbios“, – įsitikinusi Jurga.

Su sutuoktiniu Lino moteris augina du – šešerių ir dvylikos metų – berniukus.

„Nėra labai paprasta viską suderinti – vaikučiai dar nedideli, o vyras labai daug keliauja. Tačiau, mano įsitikinimu, pasaulis pasikeitė – į gerąją pusę, kai moterys ėmė dirbti, aktyviai užsiimti visuomenine veikla, išlindo iš virtuvių. O tai keičia viską iš esmės, nes mūsų prioritetai ir vertybės kiek kitokios, nei vyrų, – šypteli Jurga. – Dirbame greitai ir tikslingai, turime visur suspėti. Taigi moterys, kurios turi atžalų ir sugeba dirbti, – sukasi taip tiksliai gyvenimo ir laiko rate, kad net vyrams kartais tenka nusileisti ir duoti joms kelią.“

Anot pašnekovės, ji visada stengiasi, kad laikas, praleistas su šeima, būtų kiek įmanoma kokybiškesnis ir malonus visiems. „Kad vakarai, kai visi susirenkame kartu, vaikams “įsirašytų„ į atmintį kaip jaukios vaikystės akimirkos“, – šypsojosi moteris.

Apie Klaipėdą

„Klaipėda – mano mylimas miestas“, – sako Jurga.

Čia, kur pažįstamas ir mielas kiekvienas kampelis, prabėgo jos vaikystė, čia gyvena geriausi draugai.

Pastaraisiais metais menininkų šeimai tenka gyventi tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Tad namus pora puoselėja tiek uostamiestyje, tiek sostinėje.

„Labai myliu jūrą, nors per darbus prie jos retai kada nuvažiuojame. Labai norėčiau, kad kada nors – naiviai tikiuosi, kad tokia akimirka ateis – atsigaus gražus Klaipėdos senamiestis. Jį puošti yra ir mano darbas, juk ir mano galerija yra pačioje miesto širdyje, kaip ir dirbtuvės“, – pridūrė pašnekovė.

Apie pomėgius

„Mano pomėgiai labai nuobodžiai sutampa su darbu: dizainas, dizainas, dizainas. Tai tarsi kokia lėtinė nepagydoma liga, nuo jo esu priklausoma 24 valandas per parą. Tobulėti ir domėtis naujomis tendencijomis kūrėjui yra gyvybiškai svarbu. Reikia nuolat tobulinti skonį ir akį – stovinčiame vandenyje gyvybės nėra“, – kalbėjo juvelyrė.

Kai tik turi laisvą minutę, Jurga piešia. Tad po ranka visada – keli pieštukai, kad kūrėja galėtų bet kada imtis darbo ar užsirašyti pastebėjimus.

„Mano tėvai – taip pat juvelyrai, taigi esu “antra karta nuo žagrės„. Niekada nepatikėsiu, kad galima tiesiog atsibusti vieną rytą ir sugalvoti: būsiu dizaineris. Tada ir rezultatai tokie – “bobiški„ ir tiesiog gadinantys žmonių supratimą. Į papuošalų kūrimą žiūriu taip pat atsakingai, kaip ir dantistas į savo darbą. Juk nesugalvotum taisyti dantis, nesimokęs, neįgijęs praktikos? Kartais, pasidairius aplink, toks atsainus požiūris į meną ir dizainą gąsdina“, – prisipažino kūrėja.

Gyvenimo credo

Džiaugtis gyvenimu, patirti jo pilnatvę bei mėgautis kiekviena akimirka. „Carpe diem“ – būtent tokia lotyniška sentencija (liet. „skink dieną“) vadovaujasi kūrėja.

Apie Metų klaipėdietę

Anot Jurgos, tai, jog ji jau antrą kartą patenka į Metų klaipėdietės septynetuką, viena vertus, įkvepia, tačiau ir įpareigoja.

„Vadinasi, žmonės stebi tai, ką darau. Jie skambina, rašo ir balsuoja, o tai verčia dirbti dar geriau. Juk bet kokiam kūrėjui reikia auditorijos – aktorius nevaidintų tuščiai salei. Tad toks įvertinimas – kaip sparnai, leidžiantys kilti“, – šypsojosi pašnekovė, pridūrusi, jog ne mažiau svarbu, kad dešimtąkart rengiami Metų klaipėdietės rinkimai tapo gražia miesto tradicija bei turi gerą vardą.

„Šis renginys subūrė išties puikių, miestui nusipelniusių, reikalingų ir tokių skirtingų moterų būrį“, – pripažino menininkė.