Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Zina Stankienė, atsakinga už miesto kapines, pasakojo, kad Joniškės kapinės yra ant kalno, kur gruntiniai vandenys yra labai arti paviršiaus, o senoji, dar keraminių vamzdžių kanalizavimo sistema suirusi.

Jau daug metų lietus paskandindavo ne tik takus, bet ir priėjimus prie daugelio kapų, žmonėms tekdavo klampoti per pažliugusią žemę, o kapines prižiūrintiems darbuotojams buvo sunku tinkamai atlikti savo darbą.

Didžiausių problemų turėjusioje dalyje pagrindiniai darbai jau padaryti.

Senoji nuotekų sistema daugelyje vietų buvo pažeista, keraminiai vamzdžiai sunyko dėl mechaninio pažeidimo, kai kuriuos suardė didesnių medžių ir krūmų šaknys, kai kur vamzdžių visai neliko.

Kapinių žemė – molinga, todėl vanduo susigeria sunkiai, telkšodavo balos.

"Turėdavome problemų, kai reikėdavo nuvalyti takus, sutvarkyti kapines. Geologai ištyrė kapinių plotą ir nustatė, kur labiausiai kaupiasi vanduo. Didžiausių problemų turėjusioje dalyje pagrindiniai darbai jau padaryti, nauji drenažo vamzdžiai pakloti, dabar daromi paviršiniai latakai vandeniui nutekėti į šulinius. Rangovai pažadėjo iki lapkričio 1-osios ant takų išpilti skaldos ir paruošti pagrindą asfaltui. Ar jiems pavyks įvykdyti pažadą, priklausys ir nuo oro sąlygų", – tvirtino Z. Stankienė.

Asfaltuoti šią kapinių dalį ketinama kitąmet. Tad per Visų Šventųjų šventę, tikėtina, kapinėse nebetelkšos vanduo, bet takus dengs ne įprasta asfalto danga, o skaldos akmenukai.

Pernai sukurtas ir patvirtintas projektas pradėtas vykdyti šių metų liepą. Šiemet tikimasi įveikti pirmąją jo dalį labiausiai problemų kėlusioje kapinių teritorijoje.

Z. Stankienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dar trys projekto etapai bus vykdomi per kelerius artėjančius metus ir apims visą Joniškės kapinių plotą.

"Matyt, žmonės pirmą kartą šiemet apsilankė kapinėse, jei nustebo dėl vykdomų darbų. Būna ir taip", – skaitytojo pasipiktinimą komentavo Z. Stankienė.