Lietuvos pajūrio gelbėtojų armijai sunkmetis – nė motais. Nors paplūdimiuose jau priversta smėlio už beveik 15 mln. litų, jų būklė tapo tragiška. Paplūdimius vėl bus bandoma gelbėti juos „pamaitinant“ dar už 17 milijonų.

Kopų nebeliks

Prieš mėnesį praūžusi audra Lietuvos paplūdimiams pridarė didelių nuostolių. Tragiškiausia padėtis – Palangoje.

Ruože tarp tilto į jūrą ir Rąžės upelio beveik nebeliko ne tik pliažo, bet ir kopų.

Audra smarkiai nuniokojo ir ties Preila esančius paplūdimius.

Vanduo išplovė net tą smėlį, ant kurio pastatyta gelbėjimo stotis. Todėl ši bet kurią akimirką gali nuvirsti į vandenį.

Labiausiai nuniokotiems paplūdimiams Aplinkos ministerija skyrė 300 tūkst. litų. Už juos iš Rąžės upės žiočių „pasiskolinta“ smėlio ir iš jo 150 metrų ruože suformuotas kopagūbris, kuris nuo tolimesnio irimo turėtų apsaugoti labiausiai nukentėjusias kopas.

„Vanduo nuslūgs ir vėl turėsime paplūdimius. Tačiau kopų tikrai nepavyks atstatyti, – juk neprivešime smėlio ir iš jo nesuformuosime naujos kopos“, – „Klaipėdai“ iškart po audros teigė Palangos komunalinio ūkio bendrovės direktorius Konstantinas Skierus.

Dalis pinigų iš tų 300 tūkst. litų skirta ir Preilos paplūdimių apsaugai. Jie išleisti geotekstilės maišams, kurie bus pripilti smėlio ir iš tokių maišų bus formuojama paplūdimio apsauga nuo vandens, įsigyti.

Pliaže – juodomis kojomis

Nuo 2004 metų, kai rūpintis paplūdimiais patikėta Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, o pliažų išsaugojimui skirta ES parama, į juos investuota beveik 15 mln. litų.

Kodėl nematyti rezultatų, nes paplūdimiai nuplaunami kasmet?

„Žmonėms reikia suprasti, kad jei mes norime turėti paplūdimius, į juos kasmet reikia investuoti tam tikrą sumą pinigų. Praėjo tie laikai, kai jūra turėjo pakankamai smėlio ir pati „pamaitindavo“ pliažus“, – tikino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Smėlio nešmenų deficitas paplūdimiuose ties Lietuva atsirado dėl technogeninių statinių – 2002 metais buvo prailginti Klaipėdos uosto molai.

Blogos įtakos turėjo ir pastangos Kaliningrado srityje tvirtinti paplūdimius bei kopas.

Mokslininkai suskaičiavo, kad prieš 30 metų pro Klaipėdą į šiaurę migruodavo apie pusę milijono kubinių metrų smėlio per metus, tačiau prailginus molą nešmenų sumažėjo perpus.

Todėl esą paplūdimius ir reikia nuolat „maitinti“. 2006 metais Palangos paplūdimys tarp tilto į jūrą ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvės buvo papildytas 40 tūkst. kubinių metrų smėliu. Tai kainavo 1 mln. 246 tūkst. litų.

Daugybė žmonių tokias pastangas gelbėti paplūdimius įvertino vienareikšmiškai – nesąmonė. Atvežtas smėlis nė iš tolo nepriminė to, kuris yra paplūdimiuose. Jis buvo purvinas, todėl poilsiautojai iš pliažų išeidavo juodomis kojomis.

„Smėlio vežimas iš Kunigiškių karjero buvo tik pabandymas. Daugiau taip tikrai nebebus daroma, nes radome smėlio rezervuarų jūroje“, – tikino L.Budrys.

Pinigai – knygoms ir filmui

Todėl pernai į piečiau jūros tilto esantį Palangos paplūdimį, kuris jau buvo maitintas, išpilta 111 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis žemsiurbe buvo pumpuojamas iš prie Juodkrantės jūroje esančio smėlio rezervuaro.

Darbų kaina – 6 mln. 70 tūkst. litų. Tačiau paplūdimys esą praplatėjo iki 70 metrų.

Daugiausiai pinigų iš tų beveik 15 mln. litų ir buvo išleista paplūdimių „pamaitinimui“ smėliu. Pusantro milijono buvo skirta ir bunai prie Palangos tilto atstatyti.

Tačiau, anot L.Budrio, buną reikėjo atstatyti ne tik todėl, kad ji padėtų išsaugoti paplūdimius, bet ir apsaugoti Palangos tiltą, kad srovės jo nepaplautų ir šis nenuvirstų.

Už paplūdimiams saugoti skirtus pinigus taip pat buvo pinamos kopų žabtvorės, remontuojami ar įrengiami nauji laiptai prie jūros.

Šimtai tūkstančių litų išleisti tam, kad būtų sukurtas pažintinis filmas apie Baltijos jūros Lietuvos krantus.

Taip pat parengta informacinė ir šviečiamoji medžiaga apie pajūryje vykstančius procesus bei atliekamus pajūrio juostos tvarkymo darbus.

Įtarė nusikaltimą

„Aišku, būtų geriausiai, jei vieną kartą investuotume didelę sumą ir apsaugotume paplūdimius. Žinau, kad visi mano, jog pliažų maitinimas smėliu yra pinigų plovimas, bet kitų priemonių paplūdimiams gelbėti nėra“, – teigė L.Budrys.

Paplūdimiai bus „maitinami“ pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Pajūrio juostos tvarkymo programą 2008–2013 metams. Jai bus skirta 17,7 mln. litų.

„Tie pinigai yra garantuoti. Dabar vyksta procedūros, kurių reikia konkursui paskelbti ir išrinkti, kas atliks darbus. Manome, jog būtų geriausia, jei per vienerius metus paplūdimiai būtų "pamaitinti" tokiu kiekiu smėlio, kad paskui kelerius metus nereikėtų nieko daryti“, – tikino L.Budrys.

Vanduo gali pasmirsti

Mokslininkai iki šiol nesutaria, koks yra geriausias būdas paplūdimiams saugoti.

Europoje pripažintas krantų specialistas profesorius Algimantas Olšauskas ne kartą tvirtino, kad paplūdimių „maitinimas“ smėliu yra atgyvenęs.

Jo teigimu, vienas būdų, galintis padėti išsaugoti krantus, yra geotekstilės konteinerių panaudojimas. Konteineriai užkasami pakrantėje ir užpilami smėliu, tad jų nematyti.

Anot mokslininko, krantus padėtų apsaugoti ir vandenyje pastatyti bangolaužiai, kurie sušvelnintų bangų mūšą.

„Lietuvoje ne kartą buvo organizuoti tarptautiniai seminarai. Vieningai konstatuota, jog jūroje negali būti jokio technogeninio įsikišimo. Pavyzdžiui, negalima statyti bunų laukų. Jos turėtų įtakos natūralioms vandenų srovėms. Rezultatas būtų toks, kad bangų mūša sušvelninama, tačiau tarp bunų vanduo nusistovėtų, jame pradėtų veistis dumbliai ir turėtume smirdantį vandenį“, – kitos mokslininkų nuomonės nepripažino L.Budrys.

Todėl artimiausius dvejus metus pinigai vėl bus skirti paplūdimių „maitinimui“ smėliu. Daugiausiai jo bus atgabenta į pliažą, esantį šiauriau nuo Palangos tilto, ir į Preilos paplūdimį.

„Galutiniu atveju lieka tik gelžbetonis. Pastatyti akmeninius krantus, ant kurių atėję žmonės tik pasižiūrėtų į vandenį ir nueitų. Jei nieko nedarysime, paplūdimių tikrai nebeliks“, – tvirtino L.Budrys.

Iš valstybės biudžeto skirta paplūdimiams:

2004 m. – 2,5 mln. litų

2005 m. – 200 tūkst. litų

2006 m. – 550 tūkst. litų

2007 m. – 582 tūkst. litų

2008 m. – 588 tūkst. litų

ES parama paplūdimiams:

2004–2006 m. – 5,6 mln. litų

2006–2008 m. – 5,7 mln. litų

Saugojo paplūdimius iki ES

Iki 2004 metų, kol nebuvo ES paramos, pajūrį saugojo vietos miškininkai. Tęsdami prieš šimtmetį pradėtą tradiciją, jie augino kopas, klojo jas klojiniais, želdino. Šventosios girininkijoje buvo visas pajūriui tinkamų augalų daigynas. Teigiama, jog iš miškininkų pajūrio išsaugojimo darbai atimti todėl, kad jie susipyko su tuometės Klaipėdos apskrities administracijos atstovais, nes išdrįso pasipriešinti planams parceliuoti miškus pajūrio apsaugos juostoje. Miškininkų teigimu, auginti kopas ir saugoti pajūrį reikia ne didelių investicijų, o tik darbo. Esą auginti kopas nereikia tiek žabtvorių, kiek dabar jų dedama. Užtenka dviejų pinučių, o kai jos prisipildo smėlio, kopas reikia apkloti klojiniais, ant viršaus vėl pinti pinučių ir galiausiai apželdinti. Geriausias išaugintos kopos pavyzdys – prie Būtingės. Lygioje vietoje ir smėlio deficito laikais Šventosios girininkas Rimantas Kviklys užaugino trijų metrų aukščio kopą. Apskrities viršininko administracija, už tūkstančius litų leisdama knygelę „Lietuvos pajūrio kopos“, kurioje pasakojama, kaip už ES pinigus saugojamas pajūris, jos viršelį iliustravo ne žabtvorių, bet R.Kviklio išaugintos kopos nuotrauka.