Griežta pandeminė biurokratija

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ jūrinių projektų koordinatorė Violeta Ulevičienė teigė, kad šiemet bet kokiu atveju įvyks burlaivių regatos „Tall Ships Races“ ir Jūros šventės renginiai. Esminis klausimas – kaip jie atrodys.

Gyvenimo sąlygas diktuojant COVID-19 pandemijai, dėl „Tall Ships Races“ metų pradžioje buvo keturi scenarijai. Šiuo metu jų liko du – pagal dabartinę situaciją, jei birželio pradžioje vis dar bus karantinas, ir laisvesnis, jei karantinas bus panaikintas. Labai tikimasi, kad Lietuvos Vyriausybė nuo birželio pradžios panaikins karantiną ir jūriniai renginiai pritrauks žiūrovų, bus galima lankyti burlaivius.

Jei nebūtų panaikintas karantinas, burlaivių regatos „Tall Ships Races“ dalyviai iš 13-os šalių net negalėtų išlipti iš savo laivų į krantą, nes jie būtų laikomi atvykusiais iš pandemijos paveiktų šalių ir privalėtų karantinuotis savo laivų deniuose. Tai būtų ne visai teisinga, nes laivų įgulos ir taip yra tarsi burbule. Prieš plaukimą dauguma bus gavę vakcinas, prieš penkias paras sėdant į laivus jiems privaloma testuotis, greitaisiais testais įgulos tikrinamos ir prieš plaukdamos į uostus.

Nors galimybė COVID-19 virusui prasprūsti menka, vis tiek pandeminė biurokratija įvairiose šalyse išlieka griežta, ji gali žymiai pakoreguoti burlaivių regatos eigą.

Anot V.Ulevičienės, neaišku, kaip po Klaipėdos etapo burlaivių regatos dalyvius priims Suomija. Pagal dabar joje galiojančią karantino tvarką nė vienas laivas negalėtų įplaukti. Tikimasi, kad Suomijoje dabartinė karantino tvarka bus švelninama gegužės pabaigoje, o Lietuvoje – nuo birželio pradžios.

Akivaizdu: kai suplazdėdavo „Tall Ships Races“ regatos stiebai ir burės, Klaipėda tarsi naujai atgydavo. (Vidmanto Matučio nuotr. iš 2017 m. „Tall Ships Races“ regatos etapo Klaipėdoje)

COVID-19 atbaidė dalyvius

Šiandien jau aišku, kad Klaipėdoje nevyks Europos jūros dienos renginiai, pradedant nuo sezono atidarymui įprasto Laivų parado. Tačiau Europos jūros diena visiškai neprapuls.

„Klaipėdos švenčių“ laikinoji vadovė Rūta Steponavičienė teigė, kad derinamas renginys, kurio metu gegužės 20-ąją bus iškelta regatos „Tall Ships Races“ burė.

Nuo gegužės 20-osios burėmis pasipuoš visa Klaipėda.

„Net blogiausiame sapne negalėjome susapnuoti, kad burlaivių regatą teks rengti tokiomis sudėtingomis sąlygomis su keliais scenarijais. Mes Klaipėdoje turime padaryti 14 renginių. Jaučiamės kaip studentai, kuriems viskam sustyguoti pritrūksta paskutinės nakties. Tikimės, kad renginiai įvyks, regatos dalyviams apie Klaipėdą paliksime gerus prisiminimus. Lauktume savivaldybės ir valstybės vadovų pagalbos ir supratimo“, – sakė V.Ulevičienė.

Paskutinį kartą „Tall Ships Races“ regatos etapas Klaipėdoje vyko 2017 m. Jame dalyvavo per 80 laivų. Šiemet jų bus 44. Sumažėjęs laivų skaičius iš dalies yra ir pandemijos pasekmė.

Kol kas neskelbiama detalesnė regatos „Tall Ships Races“ programa, nes neaišku, ar vieši bus renginiai, ar bus į juos kviečiami žmonės. Alternatyva yra tokia, kad „Tall Ships Races“ renginiai, jei nebus galima kviesti žiūrovų, bus uždari, juos transliuos speciali „Tall Ships Races“ televizija.

Keturi Jūros šventės scenarijai

Neaišku ir dėl šiemet turinčios vykti 62-osios Jūros šventės renginių, kurie, kaip ir pernai, bus su pandeminiu veidu. Tačiau šiemet Jūros šventė turėtų būti kiek kitokia nei pernai. Jos organizatoriai nusiteikę surengti Jūros šventės paradą.

Taip pat planuojama daugiau dėmesio skirti Klaipėdos kaip jūrinio miesto identitetui.

Kol kas Jūros šventės renginiai dėliojami pagal 4 scenarijus.

A scenarijus pats optimistiškiausias – su viltimi, kad šių metų liepos 22–25 d. apie pandemiją po intensyvios vakcinacijos bus likę tik slogūs prisiminimai ir vyks įprasti Jūros šventės renginiai.

B scenarijus numato, kad renginiai vyks taip, kaip buvo 2020 m. vasarą – su svarbiausiais jūriniais akcentais ir gyva eisena.

C scenarijuje numatytos jūrinės ceremonijos su integruotu paradu, kuriame būtų tik instaliacijos.

Pats blogiausias D scenarijus, pagal kurį Jūros šventė vyktų tik vieną dieną – liepos 24-ąją (šeštadienį) atvirose erdvėse.

Pati Jūros šventė šiemet bus dedikuota istorijoms – istorinėms datoms ir žmonėms. Šiemet pažymima daug svarbių datų: Lietuvos laivyno 100-metis, Uosto direkcijos 30-metis, pirmojo kurėno atkūrimo Lietuvoje 20-metis.

Detalesnis Jūros šventės pristatymas prasidės birželį. Į šį renginį, tiksliau vainikų nuleidimo ceremoniją jūroje, kuri kaip ir pernai greičiausiai bus uždara, planuojama kviesti šalies Prezidentą Gitaną Nausėdą.

Pinigų šventėms nepakanka

Birželio 19-ąją planuotas vieno renginio perkėlimas iš Klaipėdos į kitą erdvę. Lietuvos laivyno 100-mečio renginys turėtų vykti Jurbarke, kur buvo įregistruoti pirmieji du Lietuvos laivai „Jūratė“ ir „Kastytis“. Kol kas neaišku, ar jis galės vykti dėl pandemijos. Yra planas šį renginį nukelti į rugpjūtį.

Šiemet turėtų vykti ir daugiau su jūra, jos veikla ir istorijomis susijusių renginių: Šv. Mikalojaus – jūrininkų globėjo diena, Žvejų diena, Tarptautinė jūrininkų diena, pažymimos jūrų kapitono Liudviko Stulpino 150-osios gimimo metinės.

Ar šioms šventėms bus skirtas koks nors dėmesys? Kol kas jokio atsakymo nėra. Tikimasi, kad daugiau iniciatyvos rodys patys jūrininkai, žvejai.

Rimta problema yra tai, kad finansavimas stiprinant Lietuvos jūrinį identitetą nenumatomas Kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos finansuojamose programose. Taip pat ir Klaipėdos miestas 2021 m., nors ir yra daug jūrinių datų, gerokai sumažino finansavimą jūrinėms programoms.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narė Dalia Žukienė pabrėžė, kad Klaipėdos renginiuose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ekologiniams jūros aspektams. Viešose erdvėse galėtų būti įrengiamos su jūrine aplinka supažindinančios ekologinės stotelės, kur į lauką būtų iškelti stendiniai pranešimai vienomis ar kitomis temomis. Toks pasiūlymas neatsitiktinis, nes iš ES Klimato kaitos programų numatytos didžiulės lėšos, kurias būtų galima naudoti propaguoti ekologinėms idėjoms.