Jūrinės idėjos – iš sostinės

Po 1923 m. sausio 15 d., kai įvyko sukilimas ir perimtas Klaipėdos kraštas, kiti reikšmingi tų metų įvykiai buvo Klaipėdos uosto perėmimas 1923 m. birželio 27-ąją ir Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) Klaipėdos skyriaus sukūrimas.

1923 m. birželio 15 d. Klaipėdos Prefektūros konferencijų salėje įvyko steigiamasis LJS Klaipėdos skyriaus susirinkimas. Skyriaus, kuris pradžioje turėjo 19 narių, pirmininku buvo išrinktas locmanų komandoras Maksas Radtkė.

Tuo pat metu buvo renkamas ir Klaipėdos krašto žvejų draugijos pirmininkas. Juo tapo vietos pirklys Fridrichas Suhras. Tai buvo įtakingas Klaipėdos krašto gyventojas. Jis priklausė 1923 m. įsteigto „Kreditverein Memel“ banko valdybai. Šis bankas rėmė Klaipėdos krašto prekybą, amatus ir žemės ūkį.

1923 m. birželio 30 d. iš Kauno į Klaipėdą atvyko Lietuvos jūrininkų sąjungos delegacija. Jos pirmininkas generolas Vladas Nagius Nagevičius M. Radtkei įteikė Lietuvos jūrininkų sąjungos vėliavą.

Laikinojoje sostinėje brendo ir kitos jūrinės idėjos.

Jūrininkų sąjungos iniciatyva Kaune prie Aukštesniosios technikos mokyklos 1923 m. rudenį atidarytas Jūrininkų skyrius, kuriame pradžiamokslį išėjo pirmieji Nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonai.

Atidarant šią mokyklą kalbėta apie tai, kad tokia mokymo įstaiga turėtų būti Klaipėdoje. Ją Klaipėdoje planuota atidaryti už poros metų. Dėl specialistų, mokslo priemonių, lėšų stokos to nepavyko padaryti pagal planą, bet vėliau tai buvo padaryta.

Veikla: viename iš tarpukario jūrinių leidinių pristatyta Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti. Redakcijos archyvo nuotr.

Moterys rėmė jūrų skautus

Dar vienas reikšmingas įvykis 1923 m. vėlgi nutiko Kaune. 1923 m. rugsėjo 16 d. Karo muziejuje įvyko susirinkimas, o spalio pabaigoje įsikūrė Lietuvos moterų draugija tautiniam laivynui remti, vėliau pasivadinusi sąjunga.

Draugija ruošdavo labdaros koncertus, loterijas, kaukių balius, pokylius. Šių renginių metu rinkdavo pinigus. Draugija ne kartą teikė pinigines pašalpas iš provincijos atvykusiems nepasiturintiems Jūrininkų skyriaus moksleiviams, prisidėjo prie jūrinės spaudos leidybos bei kitų projektų.

Ši draugija turėjo įtakos Klaipėdoje skatinant buriavimo sportą. 1924 m. Klaipėdoje įsisteigė jūrų skautai – budžiai, vadovaujami Martyno Brako. Vėliau jis tapo žymiu teisininku, istoriku, Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio pirmininku.

M. Brakas turėjo įtakos, kad 1925 m. jūrų skautai įsikūrė Panevėžyje, vėliau Telšiuose, Mažeikiuose, Viekšniuose, Šiauliuose, Jurbarke ir kitose vietose, kur buvo didesnė upė ar ežeras.

Kurtis Lietuvos jūrų skautams padėjo ir Lietuvos moterų draugija tautiniam laivynui remti. Jos dėka jūrų skautai 1926 m. įsigijo laivą – kuterį. Suremontavus jis tapo pirmąja Lietuvos jūrų skautų jachta „Budys“. Jūrų skautai „Budžiu“ daug keliavo, lankėsi kone visuose Baltijos jūros šalių uostuose.

Vieta: XX a. trečiojo dešimtmečio Klaipėdos Dangės uostas. Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuviškos jūrinės idėjos

Klaipėdoje 1925 m. kovo 25 d. buvo įsteigta Lietuvos jūrų draugija. Jos pirmininku tapo tuo metu Klaipėdos uosto direkcijos pirmininku buvęs Tomas Naruševičius. Tai buvo žinomas Lietuvos diplomatas, 1923–1924 m. ėjęs Lietuvos susisiekimo ministro pareigas.

Tai buvo bene pirmas kartas, kai jūrinės kultūros puoselėjimo idėja pirmiau įgyvendinta ne Kaune, o Klaipėdoje.

Draugija siekė skleisti Lietuvoje jūrines idėjas, propaguoti jūreivystės svarbą, rūpintis Klaipėdos uosto tobulinimu bei plėtra, skatinti Lietuvos jūrų prekybą, plėsti jūros žuvininkystę, remti žvejų verslą, skatinti žvejybos uostų statybą ir žuvies apdirbimo įmonių steigimą, vystyti jūrų sportą.

Netrukus draugija įsteigė filialus Šilutėje, Kretingoje, Darbėnuose, Šiauliuose, Dotnuvoje ir Kaune. Tai buvo bene pirmas kartas, kai jūrinės kultūros puoselėjimo idėja pirmiau įgyvendinta ne Kaune, o Klaipėdoje.

Draugija išsikėlė tikslą įsteigti jūrinį žurnalą „Jūra“. Tai pavyko padaryti tik 1935 m. Kaunas klaipėdiečius ir čia aplenkė, nes dar 1928 m. Kaune buvo pradėtas leisti jūrinis žurnalas „Inkaras“.

Siekta įkurti ir lietuvišką buriuotojų klubą. Kaune toks klubas jau veikė nuo 1922 m. Buriavimo klubas buvo ir Klaipėdoje. Nuo 1884 m. veikė per 80 narių turėjusi buriuotojų draugija „Memeler Segel-Verein“. Prie Lietuvos prijungus Klaipėdos kraštą, ši draugija šiek tiek bendravo su lietuviškomis sporto organizacijomis. Ji veikė savarankiškai, nesaistė savęs su Lietuva, bet ir nekonfliktavo.

Siekiant sutelkti vandens sporto mėgėjus, jūrų skautus ir visus neabejingus žmones, 1928 m. tuometinio Klaipėdos uosto direkcijos pirmininko Ričardo Vysockio iniciatyva buvo įsteigtas lietuviškas Klaipėdos jachtklubas.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ”, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.