Jūrinio sektoriaus plėtrai reikalingas šalies valdžios palaikymas

  • Teksto dydis:

Gegužės 19 d., Europos jūros dienos išvakarėse, Lietuvos Respublikos Seime vyksta jūrinio verslo ir politikos forumas „Jūra – Lietuvos saugumui ir pažangai“, sukvietęs šalies valdžios, jūrinio verslo atstovus, mokslininkus bei svečius iš užsienio pasidalinti įžvalgomis apie Lietuvos kaip jūrinės valstybės ateitį, apie tai, kaip išnaudoti jūrinės valstybės potencialą, taip pat supažindinti su svarbiausiais plėtojamais projektais ir inovacijomis.

Į Klaipėdos mokslų ir technologijų parko ir partnerių renginį iš anksto užsiregistravo daugiau negu 200 dalyvių. Tarp 20-ies forumo partnerių ir pranešėjų – ir žinomi klaipėdiečiai, dešimtmečius sėkmingai dirbantys jūriniame sektoriuje.

Renginio dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Jis pastebėjo, kad Europos jūros dienos tikslas yra atkreipti dėmesį į jūrų ir vandenynų svarbą pakrančių bendruomenių ir visų ES piliečių kasdieniame gyvenime, kuriant tvarų ekonominį augimą ir darbo vietas. A. Vaitkus pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldos ir nacionalinio bendradarbiavimo būtinumą, kuriant ir plėtojant nacionalinę jūrinę strategiją. Ypač svarbus valstybės dėmesys Klaipėdos miestui ir miesto bendruomenei, formuojant užsienio politiką, gerinant verslo aplinką, skatinant investicijų pritraukimą, formuojant turizmo strategiją. Uostamiesčio mero teigimu, aktyvus miesto įtraukimas į šiuos procesus užtikrina tolygų ir tvarų viso Lietuvos regiono augimą bei Lietuvos Respublikos kaip jūrinės valstybės reikšmę tarptautiniu mastu.

„Nepelnytai pamiršta, kad Klaipėda yra vartai į pasaulį. Šiandien esant nestabiliai geopolitinei situacijai Rytų Europoje, Klaipėda tampa reikšmingiausiu Lietuvos ir svariu viso Rytų Europos regiono saugumo partneriu. Ir ši partnerystė turi remtis strateginiu politiniu bendradarbiavimu bei tampriais ekonominiais ryšiais“, – sakė A. Vaitkus. Nacionalinis palaikymas reikalingas energetikos sektoriaus vystymui Klaipėdoje bei kuriant jūrines inovacijas, skatinant Klaipėdos startuolių ekosistemos vystymą, taip pat miesto švietimo sistemos kūrimo procese, daug dėmesio skiriant jūrinėms specializacijoms ir auginant aukštos kvalifikacijos specialistus bei įtraukiant jaunuomenę į jūrinę veiklą.

Jūrinio verslo ir politikos forumas organizuojamas antrus metus iš eilės Lietuvos jūrinio klasterio iniciatyva, kurią aktyviai palaiko 2022 m. veiklą Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija.

Klaipėdos uosto aktualijos, pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parko projektas, Klaipėdos SGD terminalo reikšmė regione, Mėlynosios ekonomikos plėtros perspektyvos – svarbūs forumo akcentai, padedantys susidaryti išsamų vaizdą apie jūrinio sektoriaus dabartį ir perspektyvas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

koks jūrinis sektorius?

koks jūrinis sektorius? portretas
kas tas per daiktas yr? Taigi net uostą suUABino tai čia tik verslui pinigų sunklykla o ne valstybinis sektorius. O gal ir paliks žodį ,,valstybinis" kad galėtų numest kam išlaidas, nuostolius dengt ir kieno sąskaita remontus daryt ?

Egzpertaz

Egzpertaz portretas
Tik ne pradek cia.. Is Vilniaus geriau matosi kaip turi buti juroje.. Seimunai viska zino apie laivus, mate gi visus tuos laivus Turkijos papludymiose

Romas

Romas portretas
Jūrinė valstybė,sakot. Tai kodėl kapitonai niekaip nesupranta, kad atvykus į Latviją ar Lenkiją jūreivis gali turėti bloką cigarečių ir 1 ltr.stipraus gėrimo, o atvykus į Klaipėdą tik 2 pakelius cigarečių ir 0,5 ltr. gėrimo ? Kodėl Latvijoje ir Lenkijoje ( ta prasme artimiausi kaimynai, o šiaip visoje Europoje ) jūreivis gali būti laive tiek, kiek laivas stovi uoste, o pas mus jis turi išvykti iš šalies po 90 parų, kaip paprastas turistas ?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių