Uostamiesčio valdžia naujų idėjų Jūros šventei semiasi iš Vokietijos. Norima, kad jos metu veiksmas daugiau vyktų ne sausumoje, bet jūroje. Svarstoma, jog reikėtų apmokestinti ir tualetus.
Lietuvą pristatė Rostoke
Rostoke vykusioje jubiliejinėje – 20-ojoje šventėje „Hanse Sail 2010“ uostamiesčio delegacija lankėsi rugpjūčio 5–8 dienomis. Tai vienas didžiausių jūrinių renginių šiaurės Vokietijoje.
Anot Klaipėdos savivaldybės Projektų atrankos ir analizės poskyrio vedėjo Šarūno Rutkausko, šį renginį galima pavadinti burinių laivų sąskrydžiu Baltijos jūroje.
Šventė kasmet sulaukia per milijoną lankytojų, o dalyvauja daugiau nei 200 burlaivių.
„Šiemet Lietuva antrą kartą buvo pasirinkta kaip šios šventės partnerė. Kasmet ja tampa vis kita šalis. Taip skatinamas valstybių bendradarbiavimas. Tad Klaipėda atstovavo Lietuvai“, – pasakojo vedėjas.
Renginio metu organizuota tarptautinė mugė, kurioje pristatytas uostamiestis ir Lietuva. Lankytojai galėjo susipažinti su mūsų kultūros paveldu, amatininkų dirbiniais.
Lietuvos jūrų muziejus į šventę atgabeno kurėną. Jie dalyvavo tarptautinėse laivų dirbtuvėse.
„Šiame renginyje naudinga pristatyti miestą, šalį. Jame dalyvauja visa šiaurinė Vokietija“, – teigė vedėjas.
Pasiplaukiojimas – pagrindinė pramoga
Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino, jog Klaipėdai yra ko pasimokyti iš Rostoko organizuojant Jūros šventę. Vicemerė pasakojo, kad renginio „Hanse Sail 2010“ metu didelis dėmesys skiriamas svečių priėmimui.
„Mes esame susiprastinę iki linksmybių. Rostoke į šventę sukviečiami visų miestų, su kuriais bendradarbiaujama, atstovai. Jie pasirašo svečių knygoje, įteikia dovanas. Klaipėdai taip pat reikėtų organizuoti tokius priėmimus Jūros šventės metu“, – dėstė J.Simonavičiūtė.
Vicemerės teigimu, iš Rostoko galima pasimokyti, kaip organizuoti jūrines šventes. Ypač ten populiarus pasiplaukiojimas buriniais laivais. Per tris dienas taip pramogavo 65 tūkst. žmonių.
„Šiųmetinė Jūros šventė grįžo į krantą. Norime, kad renginio metu atplauktų burlaiviai, o dalyvių pagrindinis tikslas būtų pasiplaukiojimas jais. Laivai judėtų visas tris dienas. Pas mus tai dar nėra populiaru. Rostoke pasiplaukiojimas ir valgymas – pagrindinės pramogos“, – tvirtino J.Simonavičiūtė.
Tualetus reikia apmokestinti
Š.Rutkauskas pasakojo, jog Rostoke vykusios šventės metu tartasi, kad Rusijai priklausantis burinis laivas „Kruzenštern“ atplauktų į Klaipėdą.
„Kadangi laivai atplaukia komerciniais tikslais, tai dar yra derybų klausimas“, – teigė vedėjas.
Priešingai nei Klaipėdoje, Rostoke vykusios šventės metu visi viešieji tualetai yra mokami.
„Mes šiai paslaugai išleidžiame daug pinigų. Naudotis tualetais leidžiame nemokamai. Gal reikėtų atsisakyti šios paslaugos, o lėšas panaudoti kitiems tikslams“, – svarstė J.Simonavičiūtė.
Anot vicemerės, reikia pertvarkyti ir viešąją įstaigą „Jūros šventė“. Ji turėtų rūpintis ne tik renginių organizavimu, bet ir laivų pritraukimu į Klaipėdą šventės metu.
„Dabar renginiai sau, o laivai sau. Viską turėtų organizuoti ši įstaiga. Blaškymasis neduoda tokio rezultato, koks galėtų būti. Jūros šventė turi būti miesto šventė, o ne vienos įstaigos organizuojamas festivalis“, – pabrėžė mero pavaduotoja.
Naujausi komentarai