Mirusi Rygos linija

Estijos jūrų keltų milžinė „Tallink Grupp“ skelbia, kad šiemet jos pelningumas yra net 147 proc. didesnis nei pernai. Ikimokestinis šios bendrovės pelnas šiemet per pirmąjį ketvirtį siekė beveik 35 mln. eurų. Jis maždaug 8 mln. eurų didesnis nei pernai.

Tai liudija, kad ši bendrovė atsigauna po pandemijos. Plačiau vertinant, pandeminiai metai „Tallink Grupp“ paliko didelį randą. 2023 m. pabaigoje jos skolos siekė per 607 mln. eurų. Šių metų balandį jos buvo kiek sumažėjusios – iki 581 mln. eurų.

Neatsitiktinai „Tallink Grupp“ per pandemiją atsisakė kai kurių reisų, negrąžino jų ir praėjus pandemijai. Pirmiausia tai susiję su jūrų keltų linijos veikla iš Rygos į Stokholmą. Ji buvo uždaryta 2020 m. 2022 m. ją mėginta atidaryti, bet nuspręsta, kad iš to nebus naudos.

Jūrų keltų linija tarp Rygos ir Stokholmo iki šiol neatidaryta ir kažin ar greitai bus. Esmė ta, kad jūrų keltuose tarp Rygos ir Stokholmo būdavo palyginti nemažai keleivių, tačiau stokota krovinių.

Galima prisiminti, kad seniau buvo jūrų keltų linija iš Klaipėdos į Stokholmą. Problema ta pati – keleivių būdavo palyginti daug, o krovinių – ne. Įplaukimas į Stokholmą per archipelagą, kur daugybė salų, yra nuostabus keleiviams, bet nepatrauklus krovinių siuntėjams. Todėl Latvijoje gerokai populiaresnė jūrų keltų linija iš Ventspilio į Stokholmo regiono uostą Nineshamną. Dėl tos pačios priežasties ir estai iš Paldiskio turi jūrų keltų liniją ne tiesiogiai į Stokholmą, o į jo rytinį kaimyną – Kapelskaro uostą.

Vieta: Klaipėdos uosto jūrų keltų infrastruktūra yra geriausia tarp rytinės Baltijos jūrų uostų. / V. Matučio nuotr.

Užsidarė Rusija ir Baltarusija

Klaipėdos uoste veikianti DFDS jau senokai yra pasirinkusi savo partnerius – uostus tiek Švedijoje, tiek Vokietijoje. Tai iš esmės lemia įmonės sėkmę. Jai per pandeminius metus ir po jų pavyko išsilaikyti be didesnių svyravimų.

Krova krito. Tai iš esmės sieta su pokyčiais, kai užsidarė Rusija, į kurią per Klaipėdos uostą važiavo nemažai sunkvežimių. Net ir prasidėjus Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, krovinių srautas sunkvežimiais per Klaipėdos uostą dar buvo.

Krovinius į Rusiją veždavo Lietuvos vežėjų kompanijų samdyti vairuotojai iš Baltarusijos ir Vidurinės Azijos. Dabar krovinių į Rusiją beveik nebeliko. Jų skaičius iki minimumo sumažėjo ir į Baltarusiją.

Tuo pat metu atsirado naujas krovinių srautas į Vidurinės Azijos šalis. Galbūt tie kroviniai tik pagal dokumentus keliauja į tas šalis, o realiai – į Rusiją.

Akivaizdu, kad krovinių judėjimas iš jūrų keltų per Lietuvą į Baltarusiją ar Rusiją yra itin smarkiai pasunkėjęs. Vairuotojai iš Lietuvos tose šalyse yra nepageidaujami, krovinius gabena rusai, baltarusiai ar vairuotojai iš Vidurinės Azijos. Su kroviniais prie sienų jie laukia po savaitę ir ilgiau.

Pagrindiniai keltų kroviniai

Nepaisant sudėtingo krovinių gabenimo per Rusijos ir Baltarusijos sienas, jūrų keltų krovinių skaičius šiemet Klaipėdos uoste įspūdingai augo – net 19 procentų. Kur sėkmės fenomenas?

Yra trys pagrindinės priežastys – „Ikea“, Lietuvos pramonė ir Latvija.

Per Klaipėdos uostą juda didžiuliai kiekiai Lietuvoje pagamintų baldų, kurie tiekiami Vakarų Europos prekybos tinklui „Ikea“. Kiek ilgai tai truks? Baldų gamybą gali žlugdyti apribojimai dėl medienos. Kai užsidarė medienos srautai iš Baltarusijos, baldų gamyba laikėsi dėl Lietuvos miškų kirtimų, dėl to kilo didelis nepasitenkinimas.

Rygos aprūpinimas įprastomis prekėmis iš Vakarų šalių daugiau juda per Klaipėdos uostą nei per tris Latvijos uostus.

Per Klaipėdos uostą nemažai žaliavų, įskaitant plastiką, įsiveža Lietuvos įmonės. Po to pagamintą produkciją per uostą jos vėl išgabena į Vakarus. Gali būti, kad į Lietuvą, ypač per pastaruosius dvejus metus, įsileidus daug pigios darbo jėgos, kai kurią produkciją pavyksta pagaminti mažesne savikaina.

Latvijos fenomenas Klaipėdos uoste nesuprantamas netgi patiems latviams. Kodėl Rygos aprūpinimas įprastomis prekėmis iš Vakarų šalių daugiau juda per Klaipėdos uostą nei per tris Latvijos uostus?

Atsakymas tarsi iš dviejų dalių – jūrų keltų infrastruktūra ir patrauklumas Latvijos uostuose yra gerokai prastesni nei Klaipėdoje. Ryga kaip jūrų keltų vieta yra beveik mirusi. Ventspilis turi jūrų keltų liniją į Švediją. Iš Liepojos yra jūrų keltų linija į Vokietiją, bet jos populiarumas nedidelis.

Kita atsakymo dalis ta, kad Lietuvos vežėjai yra aktyvesni, landesni ir sudarydami sutartis dėl prekių tiekimo į Lietuvą su dideliais Vakarų Europos gamintojais prie tų sutarčių „prikabina“ ir Latviją. Dideli Lietuvos vežėjai gauna žymias jūrų keltų linijų nuolaidas, todėl mažesniems Latvijos vežėjams su jais daug sunkiau konkuruoti.

Naujos linijos Lenkijoje

Po pandemijos praėjus jau beveik dvejiems metams, kai kuriuose Baltijos jūros regionuose atidaromos naujos jūrų keltų linijos.

Baltijos jūros regione ypač aktyvūs yra lenkai. Šiemet gegužės 21 d. pradėjo veikti nauja linija „Lakeway Link“ tarp Lenkijos Gdynės ir Švedijos Sioderteljės uostų. Ateityje į liniją numatyta įtraukti ir Švedijos Vesteroso uostą Melareno ežere.

Pradžioje linijoje tarp Gdynės ir Sioderteljės numatyta po tris savaitinius reisus bet kuria iš šių krypčių.

Atidarydama naujus reisus Lenkija pretenduoja tapti svarbiausiu jūrinės logistikos centru tarp Skandinavijos šalių ir Vidurio Europos. Lenkijos jūrų uostų stiprinimo programoje įvardijamas ir jos tarpininkavimas tarp Rytų Europos šalių ir Skandinavijos. Gali būti taip, kad Lenkija siekia būti pagrindiniu tarpininku tarp Skandinavijos šalių ir Ukrainos, bet neatmetama galimybė, kad Lenkija sieks, jog per jos teritoriją keliautų krovinių srautai ir iš Baltarusijos, Rusijos, Vidurinės Azijos šalių.