– Susijungus Politikos ir Komunikacijos mokslų katedroms, buvote paskirtas naujuoju katedros vedėju. Kaip manote, kodėl pasirinkta būtent jūsų kandidatūra?

– Veikiausiai taip nutiko todėl, kad Komunikacijos katedros vedėja išvyko į sostinę. Be to, turėjau nemenką vadovavimo Politikos mokslų katedrai patirtį nuo 2002 m.

– Ar sunku buvo adaptuotis pradėjus eiti naujas pareigas? Su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Vedėjo pareigos nebuvo naujos, tik padidėjo padalinys, kuriam tenka vadovauti. Todėl didelių adaptacijos problemų nekilo. Naujoji katedra kuruoja penkias studijų programas (dvi bakalauro ir tris magistrantūros). Nuolat bendradarbiaujant su komunikacijos krypties studijų programos vadove Daiva Sirtautiene, pavyko pasiekti, kad akademinis procesas vyktų įprasta tvarka.

– Ar susijungus Politikos ir Komunikacijos mokslų katedroms, pakoregavus katedrų struktūrą, Socialinių mokslų fakultete kas nors pasikeitė?

– Reorganizacija vyko KU rektorato, KU senato sprendimu, įsiklausant ir į fakulteto vadovybės, akademinio personalo nuomonę. Buvo svarstomi įvairūs katedrų jungimo variantai. KU Socialinių mokslų fakultete nuo 2016 m. liepos vietoj aštuonių veikia keturios katedros. Taigi beveik visų KU Socialinių mokslų fakultete vykdomų programų studentai nuo praėjusių metų rugsėjo pastebėjo pakitusius katedrų pavadinimus ir jose sumažėjusį personalo skaičių. Tačiau studijų proceso kokybei ir darbuotojų mokslinio darbo produktyvumui struktūrinės-organizacinės permainos, manau, neigiamo poveikio neturėjo.

– Kokius teigiamus bei neigiamus Politikos ir Komunikacijos mokslų katedrų susijungimo padarinius įžvelgiate?

– Apie ilgalaikius katedrų jungimo padarinius, praėjus tik metams, kalbėti sudėtinga. Traukiantis studentų skaičiui, mažėja dėstytojų pedagoginis krūvis. Žinoma, tai nepriklauso nuo katedrų jungimo proceso. Kita vertus, suvienijus turimą politikos ir komunikacijos mokslų akademinį potencialą, atsiranda palankesnės sąlygos sukurti ir pasiūlyti mieste bei Vakarų Lietuvoje paklausias, konkurencingas politikos ir komunikacijos studijų programas, pavyzdžiui, tokias kaip politikos komunikacija, viešieji ryšiai ir t. t.

– Kaip iki susijungimo vertinote Socialinių mokslų fakulteto Politikos ir atskirai Komunikacijos mokslų katedrų darbo kokybę?

– Politikos mokslų ir Komunikacijos katedrų vykdytų studijų programų kokybę geriausiai gali įvertinti šias programas baigę absolventai. Katedros vykdė savo programų tobulinimo planus, kurie buvo parengti reaguojant į tarptautinių ekspertų grupių vertinimo pastabas bei pasiūlymus. Ne katedrų darbo kokybė buvo pagrindinė jų sujungimo priežastis, bet poreikis taupant lėšas optimizuoti universiteto, fakulteto valdymą,

– Kokius darbo tikslus išsikėlėte, kai tapote vedėju?

Strateginiai tikslai buvo ir lieka tokie patys. Parengti aukštos kvalifikacijos specialistus (politologus, žurnalistus), gebančius kūrybingai prisidėti prie Lietuvos socialinės, politinės ir kultūrinės plėtotės, taip pat ugdyti mokslininkus, kurie dirbs politikos, komunikacijos, viešojo administravimo ir kitų socialinių mokslų srityje. Taip pat norime išlaikyti, atnaujinti katedros akademinį personalą, siekti politikos, komunikacijos ir kitų socialinių mokslų studijų Klaipėdos universitete populiarumo, gilinant jų tarpusavio sąsajas. Svarbu rengti ir iniciatyvines programas dėl socialinių, komunikacijos ir politikos mokslų aktualumo.

– Kokius užsibrėžtus tikslus pavyko pasiekti per vienus darbo metus?

– Minėti tikslai nėra pasiekiami per metus. Studijų procese, mokslinėje veikloje, personalo "politikoje" padaryti reikšmingi žingsniai, sprendimai, kurie ateityje realizuosis konkrečiais darbo rezultatais. Kita vertus, dirbame "permanentinio nestabilumo" sąlygomis. KU ir konkrečiai socialiniams mokslams Lietuvoje formuojasi nepalanki konjunktūra, prieštaringų vertinimų susilaukia atotrūkis tarp vyriausybinių regioninės politikos vizijų ir realijų. Todėl strateginių tikslų realizavimą komplikuoja, o gal net ir užgožia esminis tikslas – sutelkti visus socialinių mokslų atstovus ir parodyti socialinių studijų tikslingumą Klaipėdoje, Vakarų Lietuvoje. Tai įmanoma pasiekti ne skambiomis deklaracijomis, bet konkrečiais darbo rezultatais: atnaujintomis studijų programomis, apgintomis mokslinėmis disertacijomis, visuomenės politinei brandai reikšmingomis mokslinėmis publikacijomis, didesne integracija į bendrą europinę ir pasaulio intelektualinę erdvę.

– Ar Socialinių mokslų fakultete numatoma dar kokių nors pokyčių?

– Akivaizdu, kad permainos (ir ne tik struktūrinės) neišvengiamos. KU bendruomenė yra permanentinėje permainų, pokyčių laukimo situacijoje. Kokie bus kiti mokslo metai universitetui, fakultetui? Ko gero, šiandieną tai prognozuoti yra sudėtingiau nei būsimos savaitės orus.

– Ko palinkėtumėte naujiems ir esamiems studentams naujųjų mokslo metų proga?

– Visiems studentams linkiu mėgautis universiteto akademine dvasia, pasistengti kuo daugiau pasisemti iš intelektualinio komunikavimo su dėstytojais, protingai derinti studijavimo, mokymosi, gebėjimų lavinimą su studentavimo džiaugsmais ir studentiška laisve.