Klaipėdos rajono gyventojas mėgina minti kryžiaus kelius ir pakeisti kaimo, kuriame gyvena, pavadinimą. Žmogus skundžiasi, kad Kurmių gyventojai kenčia gėdą dėl tokio vietovardžio ir sulaukia pašaipų.

Pasiūlė 1 tūkst. eurų

Tačiau dar vieną raštą savivaldybės klerkams išsiuntęs vyras nežinojo, kad jis galėtų gėdytis ir to, jog apskritai gyvena Klaipėdos rajone, nes už iniciatyvą buvo pavadintas bepročiu.

"Klaipėdos rajone esančios vietovės Kurmiai pavadinimas skamba neestetiškai. Siūlyčiau tokius gyvenvietės pavadinimus – Amžinai tavo, Santuoka ir Meilė. Šie pavadinimai skamba tikrai gražiau nei dabartinis", – viešame laiške tikino gyventojas Dainoras Lukas.

Jis nurodo, kad už kaimo pavadinimo pakeitimą yra linkęs sumokėti 1 tūkst. eurų. Tiesa, vyras prisipažino, kad savivaldybei pinigus pervestų jo įmonė, užsiimanti vestuvių fotografavimu.

Vyras teisingai pastebėjo, kad neestetiškai, nemaloniai skambantys pavadinimai gali būti keičiami.

"Pavyzdžiui, kaimas Anykščių rajone, anksčiau vadinęsis Apšiktavirviais, pavadintas Naujasodžiu. Buvęs Minkštapaučių kaimas Raseinių rajone dabar vadinasi Antagluoniu", – argumentavo gyventojas.

Įvertino kaip beprotybę

Dienraščiui "Klaipėda" pasiteiravus, kokia tvarka gyventojai turi teisę inicijuoti kaimo ar gyvenvietės pavadinimo keitimą, Klaipėdos rajono savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, kuri yra ir Pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkė, mestelėjo kur kas riebesnį įžeidimą nei Kurmių kaimo pavadinimas.

"Paklausimas atsiųstas elektroniniu paštu. Man jį persiuntė vicemerė. Kažkoks vestuvių muzikantas ar kažkoks tai ten nori savo paslaugas pareklamuoti ir Kurmių kaimą pakeisti į Meilės. Negi reaguosi į visokių bepročių laiškus? Jei būtų normalus raštas, atsakytumėme", – išpyškino Daiva Beliokaitė.

Po žadą atimančio valdininkės pareiškimo žurnalistai mėgino perklausti, kuo beprotiškas toks gyventojo noras inicijuoti vietovardžio pervardijimą?

"Ką jūs norite sužinoti? Tai, kas neįeina į mano funkcijas dėl kaimo pavadinimo keitimo?" – nepatenkintu tonu kalbėjo komisijos pirmininkė, paklausta, kur kreiptis žmogui su tokiu prašymu.

Rajono gyventojai – primityvūs?

Aiškinantis, ką turėtų daryti, pavyzdžiui, Kopūstų, Pipirų, Plikių, Šaipių, Žiobrių ar Šernų kaimų gyventojai, jei staiga kas nors imtų šaipytis dėl gyvenamosios vietos pavadinimo, Klaipėdos rajono savivaldybėje, panašu, tektų pirmiausia išklausyti paniekinamą valdininkų požiūrį.

"Jūs ką, galvojate, kad mes čia neturime ką veikti?" – arogancija vis nenustojo šiurpinti D.Beliokaitė.

Pavadinimų suteikimo komisijos pirmininkė pašaipiai aiškino, kad Klaipėdos rajono gyventojai yra labai primityvūs ir neturi fantazijos.

"Jie įsivaizduoja, kad yra labai originalūs ir siūlo neva labai įdomius gatvių pavadinimus. Žinote kokius? Laukų, Miškų arba Pievų. Jei mes priimtumėme tik gyventojų pasiūlymus, visos Klaipėdos rajono gatvės vadintųsi taip – Miškų, Laukų arba Pievų", – kalbėjo D.Beliokaitė.

Nenorėjo Žydelių gatvės

Tai lyg ir patvirtina įtarimą, kad gyventojų norų valdžios rūmuose nelabai paisoma.

"Mes bendradarbiaujame su Klaipėdos universitetu ir stengiamės įamžinti senuosius vietovardžius", – aiškino D.Beliokaitė.

Neseniai Agluonėnuose buvo kilęs ginčas dėl Žydelių gatvės, kurios pavadinimą užprotestavo vietos žmonės.

"Žydelių gatvė vedė į Žydelių mišką. Tačiau kilo baisus pasipriešinimas. Žydelių gatvę pakeitėme į Volungių", – prisiminė D.Beliokaitė.

Turėtų organizuoti apklausą

Matyt, tik Klaipėdos rajone kaimo pavadinimas yra lyg šventa karvė, nes Anykščių ir Raseinių rajonų gyventojams pavyko pakeisti juos erzinančius gyvenviečių pavadinimus.

A.Beliokaitė, tik panaršiusi internete, tarstelėjo, kad kaimo ar gyvenvietės pavadinimai Lietuvoje keičiami Vyriausybės nutarimu.

Tačiau valdininkei buvo naujiena, kad po Vyriausybės koridorius eiliniam piliečiui su tokiu prašymu nereikia blaškytis.

Norint pakeisti kaimo ar gyvenvietės pavadinimą pirmiausia kreipiamasi į vietos savivaldybę, o jai yra numatyta prievolė organizuoti gyventojų apklausą. Po šios procedūros, paaiškėjus, koks skaičius gyventojų nori pokyčių, savivaldybės taryba priima sprendimą ir teikia pasiūlymą Vyriausybei dėl vietovardžio pakeitimo.

"Na, taip. Turi būti konsultuojamasi su vietos gyventojais. Reikėtų žiūrėti į savivaldybės tarybos reglamento nustatytą tvarką ir pasiaiškinti, kiek turi būti gyventojų parašų, kad mes galėtumėme organizuoti apklausą", – aiškino D.Beliokaitė.

Beje, pačioje Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo kilusios aistros dėl rajono pavadinimo pakeitimo. Tuomet buvo siūloma rajoną pervardyti Gargždų rajono vardu. Buvo tikinama, kad pavadinimo keitimas nieko nekainuos gyventojams ar verslo atstovams.

Išlaidų patirtų valstybės biudžetas – reikėtų pakeisti valstybės įstaigų ir institucijų iškabas, blankus, antspaudus.

"Kuo tai baigėsi? Ogi niekuo, taip viskas ir nutilo", – plačių užmojų baigtį komentavo D.Beliokaitė.