Sava valia iš miesto į provinciją emigravusiam klaipėdiečiui ir jo sutuoktinei teko išmokti daug naujų dalykų, o svarbiausia – apsišarvuoti kantrybe. Atokiame Lietuvos kaime šaknis įleidusių Tomo ir Ievos Malukų gyvenimo ritmą nuo šiol diktuoja gamta. Natūralių, gyvų aliejų gavybą čia įsukusi pora neseniai oficialiai įteisino savo veiklą ir rinkai pristatė sertifikuotų kosmetikos produktų liniją.

Nušvitimas aplankė Izraelyje

Diplomuotų istoriko ir filosofės ryžtas didmiestį iškeisti į kaimą nebuvo spontaniškas. Po studijų, kaip ir daugelis bendraamžių, Tomas ir Ieva galėjo pasitenkinti stabiliu, tačiau ne itin įdomiu "kontoriniu" darbu.

Tačiau iššūkių, naujų potyrių ilgesys jaunuolius išviliojo į Artimuosius Rytus, kur jiedu trejus metus dirbo gidais, organizuodavo istorines ekskursijas.

"Kai po ilgo laiko turėjome porą mėnesių atostogų, apie mėnesį praleidome Izraelyje, gyvenome stovykloje dykumoje. Būtent tuomet, patyrę buvimo tyloje ir ramybėje malonumą, supratome, kad nebenorime gyventi mieste. Tad grįžę nusprendėme nusipirkti sodybą – tai bus mūsų dykuma Lietuvoje", – šypsojosi pašnekovas.

Rokiškio rajone, netoli Latvijos sienos stūksanti sodyba sutuoktinius papirko autentiškumu. Be to, 160 metų skaičiuojantis namas bei kiti solidaus amžiaus statiniai buvo visai neprastai išsilaikę, tad prikelti bei pritaikyti būstą patogiam naujakurių gyvenimui titaniškų pastangų ir investicijų neprireikė.

Sulaukė palankių įvertinimų

T.Malukas prisipažino, jog įsikūrę kaime su žmona puoselėjo visai kitos veiklos idėjas.

"Kadangi prieš tai dirbome gidais, nusprendėme užsiimti alternatyviuoju turizmu, bandėme organizuoti virtualias keliones, įgyvendinti tam tikras programas", – pasakojo pašnekovas.

Vis dėlto ši veikla nepateisino sutuoktinių vilčių, pasirodė, kad savaitgalio kelionėms sodyba pernelyg nutolusi nuo pagrindinių didmiesčių.

Kaip savo tinklalapio dienoraštyje prisimena Ieva, maždaug prieš porą metų mintis spausti aliejų Tomui kilo intuityviai. Netikėtai internete vyras aptiko ir tam tinkantį įrenginį – iš Olandijos parsisiųsdino rankinį spaustuvą bei pasiraitojo rankoves.

"Dirbti su juo buvo sunku, bet kažkiek aliejaus pasigaminome, išbandėme patys, pasiūlėme savo draugams, artimiesiems. Pasirodė, kad ne taip jau viskas blogai", – juokėsi Tomas.

Vis dėlto bandymai patobulinti prietaisą baigėsi nesėkmingai – spaustuvas eksperimentų neišlaikė, vėliau pora įsigijo dar vieną, tačiau ne patį idealiausią spaustuvą, galiausiai praėjusiais metais iš Ukrainos parsigabeno elektrinį mikropresą.

TV projektas atvėrė duris

"Ieva ieškojo informacijos apie aliejus, domėjosi, iš kur galima gauti sėklų, o aš spausdavau. Ilgainiui gavome gamybos sertifikatą, leidimą pardavinėti, atsirado buteliukai, etiketės, ėmėme dirbti su platintojais, parduotuvėlėmis, kuriose galima įsigyti mūsų gaminių", – dėstė pradedantis verslininkas.

Tad šiandien kosmetinius aliejus, augalų ištraukas – fitolius bei naujausią produktą – lūpų balzamus – pora gamina ne tik savo ar artimiausios aplinkos reikmėms.
Tomas neneigia, jog kelias iki licencijuotų kosmetikos gamintojų buvo ilgas ir kupinas biurokratinių brūzgynų, tačiau juos lengviau įveikti padėjo praėjusiais metais vykęs televizijos projektas "Lietuva gali", kuriame pora dalyvavo.

"Po laidos mums ėmė lengviau atsidarinėti tam tikrų tarnybų durys, atsirado šioks toks žinomumas. Štai prieš gerus metus, kai kreipėmės į Visuomenės sveikatos centrą, norėdami užregistruoti mūsų aliejų kaip kosmetinį, išgirdome – pamirškite tokius dalykus. O kai sudalyvavome laidoje, viskas pasikeitė. Nesakau, kad žmonės elgiasi piktybiškai, tiesiog daugelis bijo atsakomybės, nenori gulintis ar nežino įstatymų. Todėl patiems teko daug ką aiškintis, studijuoti informaciją, ar atitinkame reikalavimus", – prisiminė pašnekovas.

Levandomis nesigundo

Anot T.Maluko, smagiausia veiklos dalis – pats darbo procesas, aliejaus spaudimas, tuo tarpu rinkodaros, vadybos reikalai abiem sutuoktiniams yra svetimi ir reikalauja daug brangaus laiko.

Kadangi savo veiklą sutuoktiniai "legalizavo" rudeniop ir pardavimų startas faktiškai sutapo su šventiniu periodu, visi jaunųjų verslininkų lūkesčiai buvo pateisinti ir dar su kaupu.

Tomas pripažino, jog artimiausius mėnesius laukia štilius, tačiau pašnekovas linkęs manyti, jog tai yra veikla, iš kurios milijonų galbūt ir nesusikrausi, vis dėlto išgyventi įmanoma.

"Nors naujų dviračių čia neprigalvosi, bent jau atrandame naujų, įdomių dalykų, kuriuos įgyvendiname gamybiniame procese, nors kiti ir sako, kad tai neįmanoma", – kalbėjo pašnekovas.

Savo gaminiams sutuoktiniai renkasi tik Lietuvoje išaugintas žaliavas.

"Levandos Lietuvoje niekada neužaugs tokios kaip Prancūzijoje. Tačiau savo užaugintas medetkas mes galėtume vežti į Prancūziją, nes tai yra puikiai mūsų klimato zonoje augantis augalas, kuriam nereikia daug priežiūros", – teigė Tomas.

Putinus nulesė paukščiai

Aliejų pora spaudžia iš linų, kanapių, garstyčių bei saulėgrąžų, fitoliams naudoja medetkų žiedus, beržų lapus ar pušų spyglius. Pirkėjai jau įvertino ir sutuoktinių sukurtą lūpų balzamą, kuris gaminamas taip pat tik iš natūralių produktų.

"Nemažai laiko atima ne tik pardavimai, bet ir žaliavų paieška – o su jomis problemiška. Lietuvoje palyginti nedaug augintojų, be to, daugėja ūkininkų, kurie patys perkasi spaustuvus ir spaudžia maistinį aliejų. Tad nuolatos tenka ieškoti, gal šiemet rinkoje atsirado kažkas nauja", – pripažino pašnekovas.

Įvairios vaistinės, prieskoninės žolelės kainuoja labai brangiai, tad, anot Tomo, jų tiesiog neapsimokėtų pirkti.
Tam tikromis žaliavomis sutuoktiniai bando pasirūpinti patys, tik kartais gamta iškrečia nelinksmų pokštų. Štai nors praėjusiais metais medetkos nudžiugino puikiu derliumi, tačiau kanapės nespėjo subrandinti sėklų, o putinų uogas nulesė paukščiai.

Tuo tarpu rinkti beržų lapus, pušų spyglius galima tik konkrečiu sezono metu.

Sintetinę kosmetiką pamiršo

Bent jau artimiausiu metu sutuoktiniai didinti apsukų neketina. Pasak Tomo, savo asortimentą jie siekė subalansuoti taip, kad jame būtų produktų, skirtų tiek veidui, tiek kūnui, tiek įvairiems odos tipams, taip pat tokių, kurie tiktų vaikams.

Be to, nedidelės gamybos apimtys garantuoja, kad galutinį vartotoją pasieks šviežias ir kokybiškas produktas.
"Kai kurių aliejų galiojimo laikas – pusė metų, linų aliejus gali stovėti tris mėnesius. Kuo aliejus šviežesnis, tuo geresnis, nes ilgainiui produktas oksiduojasi, praranda savo vertingąsias savybes. Savo užsakovams aliejų spaudžiame pagal specialų užsakymą, kad galutinį vartotoją jis pasiektų kuo šviežesnis", – aiškino pašnekovas.

Be abejo, šeimos namuose nepavyks surasti nė vieno sintetinės kosmetikos gaminio – juos sutuoktiniai seniai pakeitė gyvaisiais gamtos eliksyrais.