Kaimynų uostus augina netekties srautas

Panašu, kad Lietuvos valdžios politika transporto ir tranzito klausimu gerokai papildo kaimyninių šalių uostų taupykles.

Signataro pastebėti "išsišokimai"

Lietuvos valstybės transporto ir tranzito politiką vanoja kas netingi. Kai tai daro koks nors opozicijos politikas, lyg ir nelabai įtikina. Taip jau priimta, kad pozicija su opozicija Lietuvoje yra tarsi nesutaikomų priešų stovyklos. Jos visada stengėsi kaip galima labiau sumenkinti vieni kitų darbus.

Neseniai vienoje televizijoje buvo interviu su buvusiu signataru Zigmu Vaišvila. Jį prisimename kaip jauną, bet gana brandų sąjūdietį, kuris nebijodavo pasakyti savo nuomonę. Ji įdomi ir šiandien, nes signataras po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo 1990 m. į jokias partijas nenuėjo.

Pastaruoju metu Z.Vaišvila vis dažniau pasisako viešai. Vienas tokių pasisakymų buvo apie Lietuvos tranzito politiką. Jis aštriai kritikavo Lietuvos valdžią, kad ši "įvairiais išsišokimais" pasiekė, jog tranzitiniai kroviniai per Lietuvą nekeliautų.

Z.Vaišvilos nuomone, buvo galima išsaugoti ir baltarusiškas kalio trąšas. To nepadarius jos keliaus per Rusijos uostus. Rugsėjo viduryje Baltarusija susitarė su Rusijos Murmansko uostu, kad jame statys 7 mln. tonų pajėgumo kalio trąšų terminalą.

Netikėtas jo požiūris į Kinijos tranzitą. Signataras prisiminė, kaip maždaug prieš dešimtmetį "Lietuvos geležinkeliai" džiaugėsi, kad po įdėto didelio darbo atidarytos geležinkelio linijos iš Kinijos ir Kazachstano į Klaipėdos uostą.

Po keistų politinių pasisakymų prieš Kiniją ir už Taivaną tranzito neliko. Z.Vaišvilos teigimu, iš to laimėjo Lenkijos ir Latvijos uostai, nes į juos pasuko tas Kinijos tranzitas, kuris geležinkeliais keliavo ne tik iš Kinijos, bet ir iš Kazachstano.

Jis aštriai kritikavo Lietuvos valdžią, kad ši "įvairiais išsišokimais" pasiekė, jog tranzitiniai kroviniai per Lietuvą nekeliautų.

Kinijos krovinių netektys

Ryškiu Kinijos ir Kazachstano tranzitinių krovinių srauto augimu šiemet yra aiškinama net 16 proc. didesnė Latvijos uostų krova.

Visų Latvijos uostų krova šiemet yra teigiama. Ventspilyje krovinių srautas didesnis beveik 24 proc., Liepojoje – 15,5 proc., Rygoje – 14 proc.

Visiškai aišku, kad Latvijos uostai taip žymiai auga ne dėl pačios Latvijos ekonomikos, o dėl tranzito.

Iš kur taip staiga atsirado toks didelis tranzitas, jei bent pastaruosius 3–5 metus Latvijos uostų krova nuolat smuko? Atsakymas vienas – į Latvijos uostus perėjo tie tranzito kroviniai, kurie iš Vidurinės Azijos ir Kinijos keliavo per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Signataras Z.Vaišvila mano, kad dalis tranzito, kuris keliavo per Klaipėdos uostą, ypač iš Kinijos, pasuko ir į Lenkijos uostus.

Dėl to gali būti tam tikrų abejonių, nes geležinkeliais kroviniams iš Kinijos ir Azijos keliauti į Lenkijos uostus yra kliūtis – skirtingos geležinkelio vėžės. Kam kroviniams keliauti į Lenkijos uostus, jei palankiau juos gabenti į Latvijos uostus, kur ta pati geležinkelio vėžė ir jų nereikia perkrauti?

Kaimynai – didžiausi konkurentai

Latvija, o ypač Lenkija tampa didžiausiomis Lietuvos tranzito ir Klaipėdos uosto konkurentėmis. Jau minėjome, kad Latvijos uostų krovos augimas šiemet siekia 16,3 proc.

Lenkijos uostai skelbia tik metinius krovos rezultatus. Praėjusią savaitę Lenkijos infrastruktūros ministerija Lenkijos jūrų uostų veiklos rezultatus pristatė šios šalies parlamento Jūrų ir laivų statybos komisijos posėdyje.

Lenkijoje jau kelerius metus iš eilės fiksuojama rekordinė uostų krova. Pernai Lenkijos Gdansko uostas krovė 53 mln. tonų krovinių. Su šiuo rodikliu jis iš 18 vietos Europoje 2020 m. pakilo į 13 vietą.

Gdynės uostas pernai krovė 26,7 mln. tonų arba 8 proc. daugiau nei 2020 m. Gdynės uosto krova didėjo šešerius metus iš eilės. Išskirtinis Gdynės uosto rodiklis – beveik iki 1 mln. TEU išaugusi Gdynės uosto konteinerių krova.

Ščecino-Svinouiscio uostas 2021 m. krovė 33 mln. tonų krovinių arba 6,6 proc. daugiau nei 2020 m.

Anot Lenkijos infrastruktūros ministerijos viceministro Gregoro Vitkovskio, nuolat gerėjančius Lenkijos uostų veiklos rezultatus lėmė nuolatinės didelės investicijos į uostų ir kelių infrastruktūrą. Minėti visų trijų didžiųjų Lenkijos uostų laivybos kanalų, krantinių statybos, laivybos saugumo gerinimo projektai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Viskas puiku

Viskas puiku portretas
Lietuva pasirinko teisinga kurasa kariauti su Rusija, Kinija, kaimynais. Visiem mes tapom priesai ir siulyciau kaltinti tik save nes isrenkam padugnes visokais o jei net ir matom kad kenkia tie isrinktieji neinam i gatves ir neprotestuojam. Reiskes tokio gyvenimo nusipelnem

Chi

Chi portretas
Jei prezidentas miega ir nepaleidžia aiškiai kenkėjiškos Lietuvos vyriausybės, Lietuvos, kaip valstybės, greitai neliks žemėlapyje. Gaila, kad žmonės tik fb. komentaruose drąsūs, o, kai reikėjo prisijungti mitinguose, dalyvavusius išvadino šeimamaršiniais, vatnykais. Toks Lietuvos baudžiauninkų veidas, tokie ir veiksmai. Gaila..

Išvada

Išvada portretas
Mus valdo nusikaltelių gauja.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių