Klaipėdos apskrities policijos komisariate trečiadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas iš pareigūnų netinkamai atliko pareigą.

Pareigūnams rengs akistatas

Vasario 11-osios vakare bendruoju pagalbos telefonu policijos pagalbos prašiusi 33 metų moteris pareigūnų nesulaukė. Ne vienus metus prieš ją smurtavęs 37 metų sutuoktinis tą vakarą ją nužudė.

Paaiškėjus, kad moteris kvietėsi pagalbos, tačiau pareigūnai į jos namus Dituvos sodų masyve neatvyko, policijoje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Jį atlikę Vidaus tyrimų tarnybos darbuotojai atkreipė dėmesį, jog tarp Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų bei Klaipėdos rajono patrulių liudijimo esama prieštaravimų.

Todėl nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybinių pareigų neatlikimo.

Kol kas įtariamieji neįvardijami.

Ikiteisminį tyrimą atlieka policijos Vidaus tyrimo tarnybos darbuotojai, o kuruoja Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra.

Pareigūnai ketina surengti kolegų akistatas, o jeigu reikės, patikrins juos ir melo detektoriumi.

"Mūsų tikslas yra išsiaiškinti, ar pareigūnai tinkamai atliko tarnybinę pareigą – tvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas. – Noriu pareikšti policijos bendruomenės apgailestavimą dėl to, kas įvyko. Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiosios artimiesiems."

Skambino neegzistuojančiu numeriu

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininką pavaduojantis kriminalinės policijos viršininkas Raimondas Vaitkevičius pasakojo, kad teismo įpareigotas nebendrauti su šeima vyras vasario 11 d. parėjo namo.

Paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu jo sutuoktinė nesakė, kad prieš ją smurtaujama, todėl centro darbuotojos priskyrė šį kvietimą C kategorijai, o tai reiškia, kad pareigūnai į jos namus turėjo atvykti per valandą.

Tą patį vakarą policininkai tris kartus bandė sužinoti tikslų pagalbos prašiusios moters gyvenamosios vietos adresą, tačiau telefonas buvo arba už ryšio zonos ribų, arba išjungtas.

Tiesa, vėliau bendruoju pagalbos telefonu iš to paties telefono aparato skambino nužudytosios vyras.

Tačiau jis neprašė pagalbos ir apie nusikaltimą nepranešė, o tik klausė policijos Gargžduose telefono numerio.

Gelbėjo kitą moterį

Esama duomenų, kad iš moters telefono bene tris kartus skambinta klaidingu Klaipėdos rajono policijos komisariato telefonu.

Be to, šiame komisariate nėra pokalbių telefonu įrašymo technikos, todėl nėra ir galimybės patikrinti, ar nukentėjusioji bendravo su kokiu nors vietos pareigūnu.

Tikrintojai jau išsiaiškino, kad tą vakarą Klaipėdos rajone dirbo tik vienas policijos patrulių ekipažas. Jie skubėjo į Dreverną, kur pranešimas apie smurtą šeimoje nepasitvirtino.

Vėliau policininkai važiavo į eismo įvykio, per kurį buvo sužalotas žmogus, vietą.

Be to, policijos šaukėsi Dercekliuose gyvenanti moteris, kuriai reikėjo pagelbėti apsiginti nuo agresyvaus, duris laužusio sutuoktinio.

Šis vyras buvo sulaikytas ir nugabentas į Gargždus.

Ko gero, ikiteisminio tyrimo pareigūnams kils klausimas, ar važinėdami pagal kitus iškvietimus policininkai tikrai negalėjo užsukti ir pas pagalbos nesulaukusią moterį. Juo labiau kad visais atvejais pareigūnai buvo visai netoli jos namų.

Motyvų ieškos ir psichiatrai

Kodėl penkis kartus už smurtą prieš žmoną teistas vyras ir po teismo nuosprendžių vis kartodavo tą pačią nuodėmę, bandys nustatyti psichiatrai. Įtariamam žudikui paskirta psichiatrinė ekspertizė.

Ikiteisminį tyrimą dėl moters nužudymo kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aurelijus Stanislovaitis teigė, jog kaltininko elgesio motyvų kol kas iš jo paties išgirsti nepavyko.

Nesuprantama iki šiol, kodėl daug kartų nukentėjusi nuo sutuoktinio moteris pati prašydavo teismą švelninti vyrui skirtą bausmę ir leisti jam gyventi poros nuomojamame būste.

Vyras nužudė žmoną dienos, kai jam turėjo įsiteisėti laisvės atėmimo bausmės nuosprendis, išvakarėse.

Aukos kalba su tarpininkais

Viena priežasčių, kodėl policiją kvietusios moters kalba apie baimę dėl sugrįžusio vyro nesulaukė atgarsio, gali būti tai, kad egzistavo netiesioginis pagalbos prašančiojo žmogaus ir policininkų ryšys.

Bendrojo pagalbos centro darbuotojai raštu suformuluoja užduotį policijai.

Ar skambinęs žmogus jaudinosi, kokia buvo jo emocinė būklė bei kiti psichologiniai niuansai, raštu neperteikiama.

Vasario 11-ąją Vyriausiajame policijos komisariate budėję vyrai teigė, kad tokių pranešimų, koks buvo suformuluotas pagal tą vakarą nužudytos moters skambutį, sulaukiama kasdien.

Jie teigė, kad iš to, ką parašė Bendrojo pagalbos centro darbuotojos, nebuvo įmanoma suprasti, ar moteriai buvo kilusi reali grėsmė.

Kita vertus, policijos budėtojai turi galimybę pasitikslinti, ar pranešime minimas smurtautojas jau buvo už tokius veiksmus baustas.

Priekaištaujama ne pirmą kartą

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Nusikalstamumo prevencijos komisijos narys Raimondas Simonavičius prieš pusmetį kėlė triukšmą dėl sumenkusių rajono policijos pajėgų.

Tąkart piktintasi, kad, naktį į gyvenamąjį namą įsibrovus vagiui, žmonės policininkų sulaukė tik po kelių valandų, tik tada, kai išaušo.

Į Sendvario seniūniją vietos bendruomenės nariai kvietė apskrities bei rajono policijos vadovus, tartasi, ką daryti, kad žmonės galėtų jaustis saugesni.

Aukšti pareigūnai žadėjo, kad gyventojai savo kailiu nepajus policijos nepriteklių padarinių.

"Panašu, kad policija visuomenės balso negirdi. Vagystės tebėra mūsų kasdienybė. Žmonės bijo, kad policija nebesugeba suteikti net operatyvios pagalbos, – piktinosi R.Simonavičius. – Nors rajono savivaldybės taryba, tvirtindama šių metų biudžetą, nusprendė papildomai skirti policijai kelias dešimtis tūkstančių litų policijos automobilių degalams, padėtis ne tik nepasitaisė, bet tebėra tokia pat katastrofiška. Neapsaugomas turtas, dar blogiau, kad dėl policijos neįgalumo jau žūsta žmonės. Kaip aną kartą nebuvo rasti kaltieji, spėju, jų nebus rasta ir šįkart. Mano manymu, laikas pagalvoti apie rajono policijos komisariato vadovų kompetenciją."

B.Ivanauskas argumentavo skaičiais. Dėl mažesnio policininkų darbo užmokesčio finansavimo Klaipėdos apskrities policijoje trūksta apie 15 proc. pareigūnų.