Kalvis Dionyzas turi pamainą

Kūrė ateities planus

Profesorius J.Genys, kalbėdamas apie D.Varkalio netektį, teigė, kad dar prieš du mėnesius kolegoms pateikė naują Kalvystės muziejaus koncepciją ir kaip tik šiuo metu planavo muziejaus atnaujinimą.

"Tame reikale dalyvavo ir Dionyzas. Nepaisant, kad nebeliko visos komandos, prieš kelias dienas mes susirinkome ir kalbėjome apie muziejaus perspektyvą. Aptarėme, kaip jis turėtų toliau gyvuoti, juolab yra pateikta paraiška Kalvystės muziejaus atnaujinimui. Aptarėme bazinius dalykus, kurių nekeisime. Pirmiausia tai – atminties ženklas buvusiam Kalvystės muziejaus įkūrėjui. Jei anksčiau buvo nuostata, kad kalvės istorija baigėsi su Antruoju pasauliniu karu, su senąja Klaipėda, tai jau dabar ji baigsis ne G.Katzkės, bet D.Varkalio laikais", – kalbėjo J.Genys.

Gustavas Katzkė buvo žinomas Mėmelio kalvis.

Direktorius teigė, kad dar neaptarė, kas konkrečiai imsis šio projekto koordinavimo, tačiau esąs vienas žmogus, kuris jau 6–7 metus dirbo kartu su D.Varkaliu edukacijose toje pačioje kalvėje ir kuris tęs jo darbus.

"Jis šiuos pastaruosius mėnesius buvo perėmęs edukacinius užsiėmimus – žiedų ir kitų papuošalų gamybą savarankiškai. Tas žmogus, žinoma, neatstos Dionyzo – milžinišką patirtį turėjusio muziejininko –, bet tuo keliu vis tiek eisime toliau", – tikino J.Genys.

Jei anksčiau buvo nuostata, kad kalvės istorija baigėsi su Antruoju pasauliniu karu, su senąja Klaipėda, tai jau dabar ji baigsis ne G.Katzkės, bet D.Varkalio laikais.

Dovanojo vertingą kolekciją

D.Varkalis buvo viena ryškiausių Klaipėdos asmenybių, gyvoji miesto legenda.

Po savaitės, liepos 20-ąją, jam būtų sukakę 88-eri.

Sulaukęs garbaus amžiaus, garsus miestietis nestokojo energijos ir jėgų ne tik kalvystei, muziejininkystei, bet ir politikai.

Gyvendamas Klaipėdoje, D.Varkalis senamiestyje atrado užgriuvusią XIX a. kalvę, išsaugojo ją, organizavo statybą, kad būtų kur įrengti Kalvystės muziejų.

D.Varkalis per ilgus metus surinko ne tik didelę kryžių, tvorelių ir kitų metalo dirbinių kolekciją, bet ir vertingą Mažosios Lietuvos taikomosios dailės rinkinį, ilgus metus eksponuotą P.Domšaičio paveikslų galerijoje.

D.Varkalis buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis. Daug laiko skyrė kūrybai ir darbui su moksleiviais.

Sakydavo, jog būtent šie užsiėmimai jam teikia dvasinės ramybės.

Anot J.Genio, buvo labai mažai gyvenimo sričių, kur nerastume D.Varkalio veiklos, pradedant politika, kalvyste, muziejininkyste, menais, kuriuos jis kūrė, ir baigiant replikomis, kurias gamino muziejams.

Jonas Genys. Vytauto Petriko nuotr.

Netektis liko nepastebėta?

Savo surinktą kolekciją D.Varkalis perleido Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad ji būtų eksponuojama Klaipėdoje.

Taip pat jis buvo vienas keturių Laikrodžių muziejaus idėjos pradininkų.

D.Varkalis – ir vienas pirmųjų bei aktyviausiųjų Nepriklausomybės pradžios Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių uostamiestyje.

Todėl keista, kad šio iškilaus žmogaus mirtis sulaukė ne itin daug dėmesio.

Buvusios D.Varkalio bendražygės, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatės, teisininkės Zitos Šličytės, kuri kartu su juo Vakarų Lietuvoje kūrė Sąjūdžio grupes, tokia vieša reakcija dėl netekties visai nenustebino.

"Dionyzas visą laiką griežtai reikalavo, kad valdžia sąžiningai ir dorai dirbtų. Ir tiesą kalbėjo nuolat. Niekas neduoda ordinų už tiesos sakymą, jie duodami visokiems valdžios padlaižiams. Dionyzas valdžią vertino kritiškai, bet ta jo kritika buvo pagrįsta. Taigi natūralu, kad jo nemėgo. Todėl beprasmiška klausti, kur Prezidento, premjerės ar Seimo pirmininkės užuojauta dėl šio iškilaus muziejininko netekties", – įsitikinusi Z.Šličytė.