Kandidatės į Metų klaipėdietės titulą D. Mačiūtės credo - niekada nesustoti

Nuo pretendentės į Metų klaipėdietės titulą Dianos Mačiūtės sklindančios energijos užtenka ir jai pačiai siekti aukščiausių titulų Europos bei pasaulio kiokušin karatė čempionatuose, ir treniruoti šimtus uostamiesčio vaikų. Jauna moteris yra Europos aukso ir sidabro medalių laimėtoja, o pasaulio čempionate pernai iškovojo trečiąją vietą. Tačiau ji tikra, kad tai – ne pabaiga. „Viskas yra įmanoma, reikia tik labai norėti ir atkakliai siekti“, – neleidžia suabejoti pašnekovė.

Apie darbą

D.Mačiūtę puikiai pažįsta ir profesionalaus sporto bendruomenė, ir šimtai klaipėdiečių, kurie veda savo atžalas į klubo „Okinava“ rengiamas treniruotes. Jas jau 12 metų veda D.Mačiūtė, o prieš metus ji tapo ir „Okinavos“ prezidente. Moteris tikino, kad kovos menai jos gyvenime atsirado tik todėl, kad to norėjo mama. „Matyt, buvo tokie neramūs laikai ir mama labai norėjo, kad būčiau stipri, mokėčiau apsiginti, todėl mane prievarta tempė į treniruotes. Tiesą sakant, man nelabai patiko. Buvo toks etapas, kai eidavau į treniruotes, bet taip ir nenueidavau. Tačiau galiausiai įvyko lūžis ir dabar savo gyvenimo be šio sporto neįsivaizduoju. Dabar jau mama sako, kad gal laikas sustoti. Atsakau, jog nebegaliu, nes tai man jau ne pomėgis, ne profesija, o visas mano gyvenimas“, – kalbėjo D.Mačiūtė.

Prabilus apie treniruotes, į kurias susirenka būriai vaikų, jos akys užsidega. „Žinoma, su vaikais dirbti nėra lengva, jie puikiai viską jaučia, jų neįmanoma apgauti. To ir nesistengiu daryti. Kai ateinu į salę pas vaikus, pati grįžtu į vaikystę – esu tokia pati, kaip ir jie. Matyt, todėl mums sutarti puikiai sekasi, nes esame draugai, o ne trenerė ir auklėtiniai. Man didžiausias malonumas stebėti, kaip vaikai save pažįsta, tobulėja“, – entuziazmu tryško pašnekovė.

Nemažai laiko ji vis dar skiria ir savo, kaip profesionalios sportininkės, karjerai. Juo labiau kad ambicijų tikrai netrūksta. „Noriu į Japoniją“, – užtikrintai tarė D.Mačiūtė.
2015 metais Japonijoje vyks pasaulio absoliutaus svorio karatė kiokušin čempionatas. Į jį iš Europos pateks tik dvi moterys, todėl D.Mačiūtė per šiuos metus turi surinkti reikiamą reitingo balų skaičių. Tam būtina Europos čempionate iškovoti aukso arba sidabro medalį.

„Noriu pasaulio aukso, ir jį laimėti yra įmanoma. Viskas yra įmanoma, reikia tik labai norėti ir dar daugiau dirbti“, – neabejojo D.Mačiūtė.

Ji dar negalvoja apie profesionalios sportininkės karjeros pabaigą, treniruoja vaikus, o sykiu svajoja, kaip kurti naujas grupes, kuriose galėtų tobulėti moterys, šeimos. „Matau save visur. Ir nematau, kad sustočiau“, – ryžtingai dėstė pašnekovė.

Apie šeimą

„Tenka pripažinti, kad mano veikla atima labai daug laiko, tad šeimai jo kaip ir nebelieka. Buvo toks momentas, kai galėjau pasirinkti – kurti šeimą ar tęsti veiklą, kurią pradėjau. Taip jau išėjo, kad pasirinkau pastarąjį variantą. Ir dabar mano šeima yra auklėtiniai. Tačiau viskas yra šalia. Kai tik sugalvosiu, kad jau noriu, tai tas, kuris man skirtas, yra šalia“, – viešumui pernelyg nusiteikusi nebuvo D.Mačiūtė.

Šeima ji vadina ir savo mamą bei tėtį, nors jie ir išsiskyrę, brolį. „Aišku, norėtųsi su jais kartu daugiau praleisti laiko, tačiau esame išsibarstę. Džiaugiuosi, kad pavyksta visiems susirinkti per šventes, gimtadienius. Tokias akimirkas labai vertinu ir branginu. Gal ir banaliai skamba, tačiau šeima man yra vertybė. Ir ne statusas, o ryšys“, – savo požiūrį dėstė D.Mačiūtė.

Apie pomėgius

Paklausta apie pomėgius, D.Mačiūtė iškart nusijuokė – aišku, kad sportas, treniruotės. Ji taip pat labai mėgsta gamtą, nes joje gali pabūti su savimi. „Gamtos man reikia tam, kad kitur ir kitaip save pajusčiau – ten, kur tylu, kur nėra triukšmo, ne kaip kokiame nors bare. Gamta man reikalinga ir vasarą, ir žiemą. Juk net tada, kai šalta, kiek visokių įdomybių joje yra, kokie skambesiai“, – žavėjosi D.Mačiūtė.

Dar vienas jos pomėgis – knygos. Ir ne romanai ar detektyvai, o filosofija. „Man patinka užslėptos mintys, kai vieną sakinį reikia skaityti ir po dešimt minučių, kad jį suprastum. Taip juk randi kažką naujo, judi į priekį. Kam reikalingas vietoje stovintis vanduo? Jis turi keistis, tekėti lyg upė“, – įsitikinusi pretendentė į Metų klaipėdietės titulą.

Apie Klaipėdą

Klaipėdoje gimusi, augusi ir šiuo metu gyvenanti D.Mačiūtė tvirtino, kad yra prisirišusi ne tik prie miesto, bet net prie kvartalo. „Sutapimas, tačiau užaugau ir gyvenu Sportininkų gatvėje.

Nuostabi vieta – šalia ir jūra, ir parkas. Man be galo sudėtinga būtų persikelti į kitą uostamiesčio vietą, jau nekalbu apie persikraustymą į kitą miestą“, – teigė pašnekovė.
Klaipėdoje jai patinka viskas, net ir klimatas, kurį dažnas keiksnoja. „Kuo daugiau stichijų, tuo stipresni tampame“, – savo požiūrį išsakė D.Mačiūtė.

Gyvenimo credo

Savo gyvenimo credo D.Mačiūtė įvardijo aiškiai ir tiksliai: „Niekada nesustoti“. „Nėra jokių ribų, patys jas susikuriame. Turime eiti tik į priekį ir mėgautis šia akimirka. Jei galvosiu, kas bus po metų, juk prarasiu malonumą pasidžiaugti tuo, kas vyksta dabar“, – dėstė pašnekovė.

Apie Metų klaipėdietę

D.Mačiūtė skaičiavo, kad jos pavardė pretendenčių į Metų klaipėdietės titulą sąraše yra jau antri ar treti metai. Ji neabejojo, kad ją pasiūlo bendraminčiai ar auklėtinių tėvai. Tačiau į septynetuką sportininkė ir trenerė pateko pirmą kartą. „Kai sužinojau, pagalvojau – siaubas, kas dabar bus, ką reikės daryti. Šiaip esu labai santūri – sportinis kostiumas, kapišonas, ir į salę.

Patekimas į Metų klaipėdietės rinkimų finalinį etapą man nauja patirtis ir ja mėgaujuosi. Tikiu, jog tame septynetuke visos moterys yra labiau nusipelniusios miestui už mane, todėl tikrai nuoširdžiai džiaugsiuosi už bet kurią iš jų, kuri bus išrinkta Metų klaipėdiete. Džiaugiuosi, kad toks konkursas vyksta, nes mintis pagerbti moteris yra labai prasminga“, – kalbėjo D.Mačiūtė.