"Viskas šiame pasaulyje skaitmenizuojama, atėjo laikas ir kapinėms", – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Pasak vicemero, savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus darbuotojai savo darbe jau naudoja šiuolaikines technologijas.

Elektroninėje erdvėje yra kapaviečių apskaita, informacija, kas turi prižiūrėti vieną ar kitą kapą, sudaromi neprižiūrimų kapaviečių sąrašai.

A.Šulco teigimu, siekiama, kad kiekvienas žmogus internetinėje erdvėje galėtų rasti, kur palaidotas artimasis, pažįstamas, pamatyti kapavietės vaizdą, sužinoti, kaip pasiekti amžinojo poilsio vietą.

Tam užtektų sistemoje suvesti duomenis: mirusiojo vardą ir pavardę, gimimo metus.

Tokia sistema padėtų ir kapinių prižiūrėtojams. Sistemoje galėtų būti tiksliai surašyti kapo matmenys, kas jį tvarko, kiek žmonių palaidota, kuris kapas prižiūrimas, o kuris – ne.

"Norime, kad visa informacija būtų suteikta tiek kapinių tvarkytojams, tiek lankytojams", – pabrėžė vicemeras.

Dabar, norint sukurti elektroninius interaktyvius kapinių žemėlapius, planuojama atlikti inventorizaciją, sužiūrėti, kokie duomenys yra, kokių trūksta. Jau domėtasi, kiek tai kainuotų.

"Rinkoje teikiamos tokios paslaugos. Kai kuriuose Lietuvos miestuose jau pradėti kurti elektroniniai interaktyvūs kapinių žemėlapiai. Latviai šiuo klausimu pažengę gerokai toliau. Dalis jų kapinių jau yra perkeltos į elektroninę erdvę", – pasakojo vicemeras.

Klaipėdoje norima skaitmenizuoti ne tik veikiančias Joniškės ar Lėbartų kapines, bet ir jau uždarytas, senąsias.

Preliminariais duomenimis, vieno kapo skaitmeninimas atsieina eurą. Joniškės kapinėse yra palaidota apie 20 tūkst., Lėbartų – 50 tūkst. mirusiųjų.

"Idealu būtų, jei būtų rengiama visos Lietuvos elektroninė kapinių sistema. Dabar sutarėme, kad kitiems metams numatysime lėšų šiai priemonei įgyvendinti", – tvirtino mero pavaduotojas.