Papiktino tai, ką pamatė

Uostamiesčio istorikas ir visuomenininkas Dainius Elertas dienraščiui pasakojo prieš kelias savaites, eidamas pro Botanikos sodą, atsitiktinai pastebėjęs nuardytą senųjų Tauralaukio dvaro kapinaičių tvorą, iškastas duobes ir nustumtą antkapį.

"Pamačiau, kad pradėti kažkokie darbai. Žinau tų kapinių ribas ir kaip ten viskas atrodo. Taip pat žinau, ką ten galima daryti ir ko – ne. Anksčiau kapinių tvora buvo užtverta, žolė nušienauta, ir viskas. O kai pamačiau tokį vaizdą, man kilo įvairių klausimų", – dėstė D.Elertas.

Istorikas kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, norėdamas įsitikinti, ar Botanikos sodo darbuotojai turi leidimą tokiems darbams.

Paaiškėjo, kad leidimo nėra.

"Kitą dieną man paskambino ir patvirtino, kad jokių leidimų kapinių pertvarkymui niekas neišdavė. Darbai buvo sustabdyti. Ką ten kas norėjo daryti, neaišku. Man buvo paminėti žodžiai – "alpinariumas", "japoniški augalai" ir panašiai. Kartais iš nežinojimo daromi tam tikri veiksmai. Ir tai – nieko naujo", – teigė D.Elertas.

Tragedijos neįžvelgė

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška tikino žinantis šią situaciją, bet didelės tragedijos nematantis.

"Didelių bėdų čia neįžvelgėme, geruoju susitarėme, kad Botanikos sodo darbuotojai grąžins tą antkapį, kur jis ir buvo. Jiems pasirodė, kad antkapis pasviręs, ir padėjo savo nuožiūra kitur. Dar kapinių teritorijoje buvo užsodinta eilė kadagių, paprašėme, kad juos iškeltų už tvoros. Paprašėme, jog ateityje jautriau žiūrėtų į tas kapinaites", – pasakojo V.Juška.

Direktorė esą suabejojusi, ar kapinių plotas tinkamai užtvertas. Jos įsitikinimu, iš pietinės pusės ši amžinojo poilsio vieta nebuvo taip ištęsta.

"Pasižiūrėjau senuosius planus, ten kapinės pažymėtos iki pat griovio. Tačiau turiu pripažinti, kad dideliu tikslumu patikimai jų ribų nežinome. Todėl šiandien turi išlikti status quo, ir tas, kas aptverta, turi būti neliečiama. Tačiau jei bus atlikti papildomi tyrimai ir bus įrodyta, kad tų kapinių konfigūracija kitokia, mes, žinoma, į tai atsižvelgsime. Bet šiandien jokios kitos informacijos nėra", – pabrėžė V.Juška.

Paveldosaugos skyriaus vadovas priminė, kad mieste yra apie 30 neveikiančių kapinių ir jose galimi tik priežiūros darbai.

Tačiau, jei kas nors siektų atkurti tas kapines, kokios jos buvo, galima būtų jas ir apželdinti, bet tam reikėtų projekto, suderinto su savivaldybe ir paveldosaugininkais.

Žmonės nežino, kad čia kapai

Naujoji direktorė A.Klimienė, dėl kurios veiksmų ir kilo šis nesusipratimas, Botanikos sodui vadovauja nuo praėjusio rudens, kai į pensiją pasitraukė ilgametė jo direktorė Ona Rūta Žadeikienė.

Prieš tai A.Klimienė buvo Šiaulių universiteto botanikos sodo vadovė.

Moteris labai džiaugėsi laimėjusi konkursą ir persikėlusi į Klaipėdą, kur, kaip pati teigė, perėmė puikų ūkį – 9 hektarus su 4 tūkst. augalų kolekcija.

A.Klimienė teigė, kad kanalo šlaite šalia kapinaičių ketina įkurti rytietiškų sodų kolekcijas, kur turėtų atsirasti japoniško, kiniško, korėjietiško bei vietnamietiško sodo fragmentai.

"O kapinaitėse norėtume atgaivinti evangelikų laidojimo vietų želdinimo tradicijas, kokios buvo nuo XVIII a. Tai būtų žoliniai augalai. Ir tikrai mes čia nieko negriauname, tik norime sutvarkyti šią šventą vietą. Dabar esame išsikvietę archeologus su radarais, kad jie padėtų nustatyti palaidojimo vietas ir mes galėtume įrengti takus bei apsodinti aplinką. Reikia viską sutvarkyti, nes lankytojai domisi ir nežino, kokios čia kapinės", – paaiškino A.Klimienė.

Senųjų krašto kapinių tyrinėtojas istorikas Arūnas Baublys teigė, jog iš tiesų ten nieko tragiško nebuvo padaryta. Tik buvo norų patiesinti kapinių tvorą.

"Man direktorė paliko gerą įspūdį. Ji į pastabas įsiklausė, šio krašto istorijos informaciją priima atvirai, ir tai džiugina. Ji tikrai nėra iš tų, kuri čia viską naikina, priešingai, ji turi įdomių pamąstymų, tačiau kiek jie atitinka visus reikalavimus, čia – jau kitas dalykas", – dienraščiui sakė A.Baublys.

Palaidotas garsus masonas

Iš didžiojo Tauralaukio dvaro, kuriam ši teritorija ir priskirtina, šiandien nieko nebeliko. Išskyrus minėtas kapinaites, kur palaidota keletas žymių žmonių.

Tauralaukio dvaro kapinaičių centre palaidotas dvaro savininkas Evaldas fon Mirbachas.

Jo kapo vietą žymi akmeninė stela su įrašu.

Šis didikas – vienas masonų ložės "Memphis" Klaipėdoje įkūrėjų.

Rytprūsiuose masonų judėjimas prasidėjo Klaipėdoje, kai 1776 m. vasario 23 d. čia buvo įkurta minėtoji ložė "Memphis".

Jos steigėjai buvo pirkliai Johanas Simpsonas, jo pusbrolis Liudvikas Simpsonas, pastarojo svainis Kristijonas Reifenbachas, E.fon Mirbachas, viceburmistras Hofmanas, anglų prekybos konsulas Byres, pirklys Karketelis.

Mįslingos organizacijos veikla vėliau buvo uždrausta.

Pasak istoriko D.Elerto, vienas žymesnių paveldo objektų Botanikos sode, kurį būtų galima išryškinti, yra reliktinis kelias.

"Dabar iš jo likęs tik keliukas. Tai XIX a. likusio kelio fragmentas. Tada, kai tiesė plentą, dabartinę Kretingos gatvę, šis kelias buvo atkirstas ir liko tik dvaro vidaus reikmėms. Tai yra vienas seniausių krašto kelių, kurį irgi dėl nežinojimo mėginta pertvarkyti, kaip tas kapinaites", – pastebėjo D.Elertas.