Pereiti į pagrindinį turinį

Kapinių šventė – ne tik tradicija

2023-08-23 09:20

Kone kiekvieną vasaros savaitgalį po visą Lietuvą išsibarsčiusiose evangelikų liuteronų kapinėse, kurių daugiausia yra Klaipėdos krašte, vyko Kapinių šventės – neįprasta tradicija, sutvirtėjusi sovietmečiu, kai iš šių tikinčiųjų buvo atimtos bažnyčios ir jie atrado vienintelę šventą vietą bendrai maldai – kapines.

Tradicija: evangelikai liuteronai į kapines bendrai maldai susirenka kartą per metus, dažniausiai vasarą.
Tradicija: evangelikai liuteronai į kapines bendrai maldai susirenka kartą per metus, dažniausiai vasarą. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Maldai rinkosi klaipėdiškiai

Lietuvoje nuo vasaros pradžios iki pat rudens Kapinių šventės švenčiamos net 92 liuteronų evangelikų kapinėse. Ypač gili ši tradicija Klaipėdos krašte.

Sekmadienį bendrai maldai žmonės rinkosi Svencelės, Vainuto, Liepynės, Alkiškių, Kretingos ir Vanagų kapinėse.

Į Vanagų kapinių šventę Klaipėdos rajone atvyko net trys evangelikų liuteronų kunigai – Remigijus Šemeklis, Reincholdas Moras ir Gediminas Kleinas.

Ir maldos, ir vaišės

Tai ne bažnytinė šventė, bet ji vyksta kunigo paskirtą, su parapijiečiais sutartą, dažniausiai nusistovėjusį sekmadienį.

Tai – ir proga aplankyti kapus, pašventinti naujai pastatytus paminklus, susitikti gimines, bendrai pasimelsti.

Vien Klaipėdos rajone per metus vyksta 10 Kapinių švenčių.

Vis dėlto šio susibūrimo eiga išlaiko žodžio liturgijos elementus: psalmes, skaitinius, pamokslą, tikėjimo išpažinimą, tačiau forma nėra griežtai apibrėžta – giedamos giesmės, skaitomi eilėraščiai, dalijamasi mintimis, giedoti padeda bažnyčios choristai.

Po pamaldų šalia kapinių žmonės dar lieka pabendrauti, pasivaišinti.

Pamaldos: Vanagų kapinių šventėje Klaipėdos rajone dalyvavo net trys kunigai – G. Kleinas (kairėje), R. Šemeklis ir R. Moras. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Stiprus emocinis įspūdis

Manyta, kad Kapinių šventė radosi sovietmečiu, kai dauguma bažnyčių buvo atimtos, uždarytos, o veikiančiose daug kam vis tiek nevalia buvo melstis, bet kapus lankyti leista.

Sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų.

Vis dėlto ši tradicija yra gerokai ankstesnė.

Protestantiškoji bažnyčia neturėjo mirusiųjų pagerbimo šventės, kaip katalikai turi Vėlines.

Galvota, kaip pagerbti iškilius žmones, taip ilgainiui susiformavo tradicija ateiti į kapines ir išreikšti jiems pagarbą.

„Mes manome, kad, pavyzdžiui, Kisiniuose, Klaipėdos rajone, kur palaidota ne viena garbi asmenybė, Kapinių šventės tradicija siekia netgi XIX a. O sovietmečiu ši tradicija ypač sustiprėjo ir net įgavo kitą prasmę, nes tikintieji buvo netekę savo maldos namų. Nuo to laiko ši tradicija – pamaldos ne bažnyčioje – labai paplito ir vasarą švenčiamos skirtingose kapinėse vis kitu metu“, – kalbėjo Dovilų etnokultūros centro vadovas Jonas Tilvikas.

Į Kapinių šventes susirenka ne tik tie, kurių artimieji tose kapinėse palaidoti, bet ir atskirų apylinkių gyventojai atvažiuoja vieni pas kitus.

„Kapinių šventėje – labai stiprus gyvosios tradicijos įspūdis, kai net tokią karštą dieną žmonės susirenka, bendrai meldžiasi, gieda, prisimena anapilin išėjusiuosius, tai labai jaudina“, – tokias emocijas Klaipėdos rajono Kultūros skyriaus specialistei Indrei Sliužinskaitei sukėlė Vanagų kapinių šventė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų