Rizikuoja gyvybe

„Iš šešių planuotų pacientų šiandien atvyko penki. Ir tai neblogas rezultatas. Kartais per dieną neatvyksta po du pacientus. Slaugytoja iki 11 val. skambino telefonu, ieškodama neatvykusio paciento. Bet jis nekelia ragelio“, – apie pastarųjų mėnesių situaciją pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus Kardiologinės intervencinės radiologijos dienos stacionaro (KIRDS) vyresnioji slaugytoja Ingrida Bakaitė.

Per mėnesį nepasirodo apie ketvirtadalis procedūrai registruotų pacientų, nors eilėje tenka laukti mėnesį ir ilgiau.

Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis Klaipėdos jūrininkų ligoninėje teikiamos planinės intervencinės kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugos.

Patyrę intervenciniai kardiologai atlieka ir diagnostines, ir gydomąsias procedūras, tokias kaip širdies koronarografija, angiografija, vainikinių arterijų tėkmės rezervo angiografija, intrakraujagyslinis širdies kraujagyslių ultragarsas, perkutaninė vainikinių arterijų angioplastika, kai išplečiamos ir stentuojamos susiaurėjusios kraujagyslės.

„Tai potencialiai gyvybę gelbstinčios procedūros. Kardiologai joms pacientus siunčia, kai nustato arba įtaria krūtinės anginos ar širdies kraujagyslių pažeidimus. Mūsų apžiūros metu galime ne tik konstatuoti pažeidimą, bet ir jį pašalinti – tą pačią dieną įstatyti stentą. Kartais būna, kad atvažiuoja žmogus su gerokai susiaurėjusia kraujagysle, o jau po pusvalandžio jis turi stentą ir po pietų važiuoja namo. Atverta kraujagyslė išgelbėja gyvybę“, – apie dienos stacionaro privalumus pasakojo intervencinis kardiologas Andrej Pileckij.

Persikels į naują skyrių

Lietuvoje kardiologijos skyrių dienos stacionarai pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą buvo įsteigti 2015 m. Kardiologinėmis paslaugomis garsėjanti Klaipėdos jūrininkų ligoninė buvo antroji Lietuvoje, įsteigusi dienos stacionarą. Jame tuomet buvo keturios lovos, vėliau pridėtos dar dvi.

Netrukus KIRDS komanda persikels į naujas patalpas, kur lovų bus dvigubai daugiau – aštuonios.

„Intervencinės kardiologijos dienos stacionaro paslaugas, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, gali teikti gydytojas intervencinis kardiologas, kuris per metus atlieka daugiau nei 150 diagnostinių ir 75 gydomąsias procedūras. Mūsų gydytojai šių procedūrų atlieka gerokai daugiau, tad jų patirtis keleriopai didesnė“, – užtikrino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Aurimas Knokneris.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje kasmet atliekama daugiau nei 4 tūkst. diagnostinių ir apie 2 tūkst. gydomųjų kardiologinių procedūrų. Per mėnesį dienos stacionare apsilanko per 100 pacientų.

Dienos stacionare teikiamos medicinos paslaugos jau kurį laiką yra prioritetas, nes pacientas, po tyrimų ar procedūros kelias valandas praleidęs palatoje, vakare išleidžiamas namo.

Pasak A. Knoknerio, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad dienos stacionaras pacientams kelia kur kas mažesnį stresą nei gulėjimas ligoninėje. Iš dienos stacionaro išleistas pacientas greičiau grįžta į kasdienį gyvenimą ir darbą, tokiam gydymui išleidžiama mažiau lėšų ir resursų.

Atsisako darytis testą

Nors pastaruoju metu visuomenėje ypač girdisi nepasitenkinimo gaidelės dėl sunkiai pasiekiamos medicinos pagalbos, ypač kardiologijos, ligoninės medikai jau kurį laiką stebi keistas tendencijas ir susiduria su nesk-landumais – procedūrai iš anksto registruoti pacientai į ją neatvyksta.

Spėjama, kad viena priežasčių – COVID-19 infekcijai nustatyti skirtas PGR testas, kuriam tepinėlis imamas iš nosiaryklės.

Likus kelioms savaitėms iki numatytos procedūros apie formalumus, būtinus tyrimus, tarp kurių ir PGR testas, galiojantis 72 valandas, pacientą informuoja telefonu susisiekusi slaugytoja.

Kai kurie pacientai atsisako darytis testą, dažniausiai nenurodydami konkrečios priežasties. Kiti paaiškina šito nedarysiantys iš principo. Jūrininkų ligoninėje PGR testas stacionarizuojamiems žmonėms atliekamas nemo-kamai, tik reikia atvykti viena diena anksčiau. Kas nenori ar neturi galimybės atvykti į ligoninę dėl testo, gali jį savo lėšomis atlikti ir kitoje įstaigoje, kitame mieste.

„Ligoninėje galioja tvarka, kad tiek į kitus skyrius guldomiems, tiek dienos stacionaro pacientams PGR tyrimas yra būtinas. Tai ypač aktualu, kad infekcija nepasklistų tarp personalo ir kitų pacientų. Saugumas yra labai svarbu kiekvienam, pakliūvančiam į ligoninę“, – paaiškino I.Bakaitė.

Atsainumas ar užmaršumas?

Tačiau PGR testas – tik viena problema. Pacientai, atvykę į dienos stacionarą, ne visada turi visų būtinų tyrimų rezultatus. Šiai procedūrai siunčiantis kardiologas turi informuoti, kokius tyrimus būtina atlikti, ir pridėti širdies echoskopijos aprašą, siuntimą.

„Dažnai pacientai pamiršta apie tyrimus arba būna nevisiškai pasiruošę, o dienos stacionaras taip sukurtas, kad čia dirbantys gydytojai neturi laiko diagnostikai arba laukti, kol bus atlikti reikiami tyrimai. Jei pritrūksta vieno tyrimo, sukamės iš padėties ir jį atliekame, bet jei pritrūksta konsultavusio kardiologo aprašo ar daugiau tyrimų – padėti nebegalime. Tokiais atvejais pacientą užregistruojame kitam kartui, kad jis spėtų atlikti reikiamus tyrimus, ir siunčiame namo“, – apgailestavo A.Pileckij.

Kardiologai spėja, kad pacientai ne visada įvertina procedūros rimtumą, nes ligoninėje praleidžia vos dieną. Iš tiesų ši procedūra – rimta ir atsakinga, o ją atliekant svarbiausia yra paciento saugumas bei galimybė jam padėti.

„Procedūra toli gražu neprilygsta skiepui ar kardiogramai. Tai yra intervencija į vainikines širdies arterijas, tad pacientas šiai procedūrai turi būti visiškai paruoštas“, – gydytojams antrino skyriaus vyresnioji slaugytoja I.Bakaitė.

Tampa ir detektyvais

Kartais pacientai mano, kad geriau gultis į ligoninę, nei atlikti tyrimus ir procedūras dienos stacionare. Tačiau A. Knokneris paaiškino, kad intervencinės kardiologijos procedūras tiek ligoninės skyrių, tiek dienos stacionaro pacientams atlieka tie patys gydytojai. Tik į dienos stacionarą pacientas pakliūva kur kas greičiau. Dienos stacionaro pacientai yra prioritetiniai. Jiems procedūros atliekamos pirmiausia.

„Visi penki mūsų gydytojai intervenciniai kardiologai dirba visu krūviu. Pagalbą teikiame viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams. Procedūrų laukiančių žmonių yra daug. Todėl būna apmaudu, kai žmonės, dėl vienokių ar kitokių priežasčių neatvykstantys suplanuotos procedūros, apie tai neįspėja ir taip nesuteikia šanso kitam greičiau sulaukti pagalbos“, – sakė A. Pileckij.

Kartais KIRDS slaugytojoms tenka atsidurti detektyvų kailyje: paciento nurodytas telefono numeris būna klaidingas, tad jo tenka ieško pagal vardą ir pavardę.

„Neretai susisiekus su žmogumi dar tenka spręsti ne tik medicinines, bet ir psichologines, socialines problemas“, – pasakojo pašnekovai.

Pas šeimos gydytoją – su kliūtimis

Ligoninės medikai apgailestauja, kad per pandemiją pacientams tapo sunkiau patekti pas šeimos gydytoją, tad jei atsiranda galimybė paankstinti procedūrą, pacientas nespėja atlikti visų reikiamų tyrimų.

„Žmogui per savaitę patekti pas šeimos gydytoją nėra įmanoma. Kai pasiūlome į procedūrą atvažiuoti anksčiau, pacientas atsisako: negaliu, nes taloną gausiu tik po dviejų savaičių. O talonas – dar ne tyrimas“, – apie susiklosčiusią situaciją pasakojo kardiologai. Tad, žinant realią situaciją, dabar pacientui skambinama prieš dvi savaites, teiraujantis, ar šis spėtų susitvarkyti reikiamus tyrimus, jeigu kuris nors iš eilėje laukusių žmonių atsisako planuotos procedūros.

Be palydovo neišleidžia

I. Bakaitė atkreipė dėmesį, kad į dienos stacionarą guldomi tik tie pacientai, kurie patys savimi gali pasirūpinti. Pacientai, turintys judėjimo apribojimų, regos ar klausos negalią, guldomi į stacionarą. Čia taip pat nepatenka turintieji gretutinių ligų, patyrę širdies operacijas, nes jiems reikia didesnės priežiūros, o ir pačios procedūros būna kur kas sudėtingesnės.

Po intervencinės procedūros žmogus negali pats vairuoti, tad jį turi pasitikti lydintis asmuo.

I. Bakaitė priminė, kad procedūrai atvykstantys pacientai turėtų patogiai apsirengti, turėti šlepetes – pasiruošti taip pat, kaip guldymui į ligoninę, nepaisant to, kad čia prabus tik iki vakaro. Po procedūros privalomas mažiausiai 5–7 valandų lovos režimas.

„Žinia apie kardiologinę ligą ir taip kelia daug įtampos bei rūpesčių, tad su pacientais stengiamės bendrauti ramiai, dalykiškai ir visą reikiamą informaciją pateikti suprantama kalba. Ta pati slaugytoja dirba radiologijos operacinėje, tad puikiai išmano apie pačią procedūrą bei jos atlikimo techniką ir kompetentingai gali viską paaiškinti. Iš pacientų sulaukiame atsiliepimų, kad mūsų skyriuje puiki atmosfera ir nesijaučia jokios įtampos“, – apibendrino I. Bakaitė.

Ji priminė, kad klausimų turintys ar procedūrą atšaukti norintys pacientai visada gali paskambinti į skyrių telefonu 8 46 332 245.