Į pajūrį – vežimėliais

"Specialios, neįgaliesiems pritaikytos infrastruktūros labai trūksta. Projektą įgyvendina Pajūrio regioninio parko direkcija, tačiau lėšų tam skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Visa projekto vertė – apie 20 tūkst. eurų", – pasakojo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Kiek žinau, tai vienintelė tokia vieta Lietuvos pajūryje, kur neįgaliajam bus įmanoma be vargo pasiekti vandenį ir įmerkti kojas į jūrą.

Medinis nusileidimo takas į pliažą įrengiamas ties Karklės kapinaitėmis. Čia yra pastatytas slipas, kuriuo žvejai gali nuleisti valtis į vandenį.

Minėtas pandusas yra paskutinis viso projekto etapas.

Informacija – Brailio raštu

"Karklėje jau įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta tik neįgaliesiems. Klaipėdos rajono savivaldybė pastatė stendus, kuriuose informacija pateikta Brailio raštu, tad aklieji gali su ja susipažinti", – nurodė D. Nicius.

Kai buvo įrengta tokia aikštelė, trūko tik medinio tako, kuriuo neįgalieji vežimėliais galėtų pasiekti pajūrį. Šiuo taku drąsiai galės naudotis ir mamos su vaikų vežimėliais.

"Tokiai infrastruktūrai taikomi specifiniai reikalavimai, privalo būti tam tikri nuolydžiai. Kiek žinau, tai vienintelė tokia vieta Lietuvos pajūryje, kur neįgaliajam bus įmanoma be vargo pasiekti vandenį ir įmerkti kojas į jūrą. Pandusai yra įrengti Melnragėje, Monciškėje, bet nesu tikras, ar ten tikrai išlaikyti nuolydžių reikalavimai", – pasakojo D. Nicius.

Ką saugo pasieniečiai?

Akyli klaipėdiečiai užfiksavo, kad šalia įrengiamo panduso šiltą popietę pajūryje laiką leido Valstybės sienos apsaugos tarnybos automobilio ekipažas.

"Gal sieną saugo? Mes tik džiaugiamės, kad jie nevažinėja pajūriu, o naudojasi esama infrastruktūra. Beje, gal ir gerai, kad pasieniečiai čia budi. Juokas juokais, bet prieš kelerius metus esame sulaukę pranešimo, kad pajūryje buvo pastebėti keisti žmonės, vilkintys žalios spalvos maskuojančiais rūbais. Vadinamieji žalieji žmogeliukai", – prisiminė D. Nicius.

Pasirūpins skardžiu

Pavasarį Pajūrio regioninio parko direkcija ketina imtis Olando Kepurės skardžio tvarkymo darbų.

"Kadangi šią vietą lanko šimtai tūkstančių žmonių, dažnai nutrypiami takai, susidėvi infrastruktūra. Žmonės išmindo augalinę dangą, tuomet vėjas nupusto smėlį, ima formuotis grunto išgraužos. Taip skatinamas skardžio irimas. Išpusčius smėlį lieka atviros medžių šaknys, o su laiku jie virsta į jūrą", – paaiškino D. Nicius.

Dėl to pavasarį ketinama tvirtinti smėlio išgraužas šakomis, o takus – molio ir žvyro mišiniu.