Karo objektai pavirto muziejais

Unikali Kopgalio tvirtovė

Vienas iš svarbiausių tokių gynybinių objektų – Nerijos fortas, dar vadinamas Kopgalio tvirtove.

Šiandien tai Lietuvos jūrų muziejaus pagrindinė ekspozicinė erdvė. Fortas muziejui buvo perduotas 1979 m. Nerijos fortas yra unikalus įrenginys. Lietuvoje išlikę palyginti nemažai karinių įtvirtinimų, tačiau kito tokio, kaip Kopgalyje, neturime.

Gerai, kad gynybiniai objektai virto muziejais. Ši tendencija atsirado ne Lietuvoje. Buvusios tvirtovės, fortai daugelyje miestų virto muziejų, edukacijos erdvėmis.

Šiuolaikiniame pasaulyje kitkam jų nebepritaikysi, nes gynybinės technologijos yra iš esmės pasikeitusios. Uostus, miestus gina ne įtvirtinimai ant kranto, o minos jūroje, laivai, kur nors gerai paslėptos arba mobiliosios raketas leidžiančios sistemos.

Mūsų dienomis itin svarbu išsaugoti tą senąją autentišką fortų, tvirtovių, pilių aplinką, nes ji  traukia žmones.

Statinys: Nerijos fortas Kopgalyje su semaforu 1905 m. "Vle.lt" nuotr.

Keli gynybiniai bandymai

Apie gynybinės sistemos įrengimą prie Mėmelio (Klaipėdos) pradėta diskutuoti maždaug nuo XVI  a., tačiau statyti kokios nors įrangos nebuvo prasmės dėl palyginti menko puolamosios įrangos pajėgumo. Viskas ėmė keistis XVIII, o ypač XIX a., kai ir Baltijos jūroje jau pasirodydavo vis geriau ginkluotų laivų.

Pasiūlymą, o tiksliau – projektą įrengti Kopgalio gynybinį įtvirtinimą (blokhauzą) dar 1782 m. buvo pateikęs S.Lilientalis. Jis nebuvo įgyvendintas. 1811–1812 m. Kopgalyje buvo iškastas redutas ir supiltas griovys. To Prūsijos monarchų paprašė prancūzai, kurie vykdė Napoleono žygius po Europą ir išsigando Baltijos jūroje pasirodžiusių anglų laivų, kad šie prie Klaipėdos neišlaipintų desanto.

Pačią įplauką, jei nepavyktų laivų sustabdyti patrankų šūviais, planuota užtverti ištempiant grandinę, kuri trukdytų laivams judėti į uostą.

Prancūzų prašymu įrengtas laikinas įtvirtinimas Kopgalyje išsilaikė neilgai. Per kelerius metus jį užpustė nuo pajūrio nešamas smėlis.

XIX a. viduryje uostą jau valdė Klaipėdos miesto pirkliai. Jis stiprėjo, pasiekė tarsi savo aukso amžių. Atsirado daugiau pinigų.

Klaipėdos uosto ir miesto vystymasis vyko konkurencijos sąlygomis. Baltijos jūroje karingai buvo nusiteikusios Danijos pajėgos, kurios bandė blokuoti kai kuriuos Prūsijos uostus. Netoliese vis labiau stiprėjo ir carinė Rusija.

Anuometinio miesto valdytojai nusprendė statyti Klaipėdos uosto, o kartu ir miesto gynybines sistemas prie įplaukos kanalo. 1865–1871 m. įrengiamas Nerijos fortas. 1867 m. pradedamas statyti, o 1873 m. baigiamas ir Miško fortas priešingoje sąsiaurio pusėje. Juose išdėstomos patrankos nukreipiamos į jūrą, kad būtų galima  gintis nuo laivų, atplaukiančių su nedraugiška misija. Fortas kartu turėjo saugoti ir jūros pakrantes, kad jose neišsilaipintų kokio nors priešo desantas ir netikėtai neužpultų.

Pačią įplauką, jei nepavyktų laivų sustabdyti patrankų šūviais, planuota užtverti ištempiant grandinę, kuri trukdytų laivams judėti į uostą.

Vertėtų prisiminti ir tai, kad 1864–1888 m. vyko Klaipėdos pilies poternų rekonstrukcija – buvo  įrengiami kazematai, parako sandėliai.

Paskirtis: su mariomis sujungtas Kopgalio tvirtovės griovys tarpukariu naudotas pasienio policijos laivams laikyti. LJM nuotr.

Gynybai naudojo trumpai

Žinoma, kad dar nespėjus įrengti fortų juose jau buvo įkurdinti kariškiai, pastatytos patrankos, nes 1866 m. prasidėjo Prūsijos ir Austrijos karas.

Tuometinėje Klaipėdoje būdavo dislokuojamos dvi artilerijos ir keturios pėstininkų kuopos. Apie sunaikintą Miško fortą žinoma nedaug. Jis buvo maždaug dabartinio stadiono vietoje, bet neišliko.

Nerijos fortas yra puikiai išsilaikęs. Jame buvo šešiakampis 14 m aukščio pylimas su uždaru kiemu, redutas, apjuostas grioviu nuo marių pusės. Buvo įrengti parako sandėliai, pozicijos pabūklams daugiausia į jūros pusę. Įrengta ir daugybė ambrazūrų, iš kur į visas puses buvo galima šaudyti esant priedangoje.

Vykstant priešo puolimui dalis tiltelio turėjo būti pakeliamas, o medinės dalys jo priekyje padegamos. Tilto prieigas buvo galima apšaudyti pro ambrazūras.

Toks fortas buvo tipinis XIX a. apsaugos įrenginys, kuris būdavo pritaikomas prie konkrečios vietovės.

Kopgalio tvirtovė karo reikmėms naudota labai trumpą laiką, nes tobulėjant artilerijai po poros dešimtmečių ji prarado reikšmę. 1897 m. visos patrankos buvo išmontuotos.

Dviejų aukštų cilindro formos redute, kuris buvo statytas kaip gynybinis objektas ir tvirtovės gynėjų gyvenamosios patalpos, veikė pradinė mokykla (1879–1900). Vėliau įrengti sandėliai, meteorologinis jūrų semaforas (1902 m.). 1934 m. tvirtovės griovį sujungus su mariomis įrengta pasienio policijos ir uosto pagalbinio laivyno prieplauka.

Nerijos forto išdėstymas iš esmės išliko toks, koks yra dabar, tik vidiniame kieme vietoj reduto, kurį 1945 m. traukdamiesi susprogdino vokiečiai, įrengtas jūrų muziejaus baseinas ir ekspozicijų salių pastatas. Karo metais (nuo 1939 m.) Kopgalio tvirtovėje buvo įrengtas Vokietijos karinių jūrų pajėgų šaudmenų ir amunicijos sandėlis. 1944 m. pabaigoje vokiečiai tvirtovę susprogdino, tiksliau, redutą ir tiltelį. Tiltelis į fortą atkurtas 1973 m. vykdant būsimojo Jūrų muziejaus rekonstrukciją.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.