Vėsina kvėpavimas
Klaipėdos referentinės veterinarijos ligoninės „8 drambliai“ vadovas, veterinarijos gydytojas terapeutas, chirurgas Vytautas Sabūnas patikino, kad karščio banga atskleidė daugybę šalutinių ar lėtinių augintinių ligų, apie kurias šeimininkai net nenutuokė.
„Dažniausiai viešoje erdvėje buvo akcentuojami gyvūnų perkaitimai. Jų buvo, bet ne tiek daug. Žmonės tampa atsakingesni, nebevažiuoja su šunimis į parduotuvę, nebepalieka gyvūnų automobiliuose. Tai būna tik vienetiniai atvejai“, – pastebėjo veterinarijos gydytojas.
V. Sabūnas patarė klaipėdiečiams atkreipti dėmesį į tai, kokios veislės gyvūną jie turi.
„Dėl karščio labiau kenčia trumpasnukiai – mopsai, prancūzų buldogai, anglų buldogai ir kiti, kurie turi trumpus snukius. Jie turi neprisitaikiusius mūsų gamtai kvėpavimo takus. Gyvūnas ventiliuojasi kvėpuodamas, jis mažai turi prakaito liaukų. Todėl termoreguliacija vyksta kvėpuojant“, – pasakojo V. Sabūnas.
Tačiau didžiausia problema – diagnozuotos ar nediagnozuotos kvėpavimo, širdies ir kraujotakos lėtinės ligos.
„Mes turime šešias intensyvios terapijos palatas. Jos per karščius buvo pilnos. Kartais net teko spręsti dilemą – kuriam gyvūnui labiau reikia intensyvios terapijos. Pas mus dabar dirba nauja pulmonologijos gydytoja, ji per karščius buvo užversta darbu“, – pripažino gydytojas.
Žmonės galvoja, kad mes esame visagaliai.
Kovojo dėl gyvybės
Dalis gyvūnų augintojų net nežinojo, kad jų gyvūnai turi kažkokių sveikatos sutrikimų.
Problemos visu aštrumu pasireiškė kaip tik per karščius.
Kauniečių šeima, atvykusi į pajūrį su trimis vaikais ir šunimi, staiga naktį pastebėjo, kad jų šuo vos kvėpuoja ir itin prastai jaučiasi.
Vyrui teko iš Palangos skubiai naktį ieškoti veterinarijos klinikos.
Klaipėdos referentinės veterinarijos ligoninės personalas išgelbėjo augintinio gyvybę.
Veterinarų pagalbos ieškojo ne tik atvykusieji pailsėti į pajūrį.
Per karščius gyvūnai dažnai negalavo dėl virškinimo sutrikimų.
„Aš pats turėjau nemalonią situaciją. Mūsų šuo prisilaižė skysčio, ištekėjusio iš žaliųjų atliekų konteinerio. Džiaugiuosi, kad jam nieko nenutiko. Bet reikia priminti, kad karštyje visas maistas genda greičiau, nes sparčiau dauginasi bakterijos. Daugiabučių kiemuose gyventojai dažnai katėms primėto įvairaus maisto, kuris per kelias valandas sugenda. Tokias maisto atliekas gali suėsti ir namuose auginamas gyvūnas“, – perspėjo V. Sabūnas.
Gydytojas pripažino, kad butuose gyvenantys augintiniai yra mažiau prisitaikantys nei gyvenantys kaime, natūralioje aplinkoje.
„Gyvūnai, gyvenantys ant fotelio, labai jautrūs. Jie mažiau adaptuoti“, – patikino V. Sabūnas.
Gelbsti budrumas
Veterinarijos gydytojas paaiškino, kad gyvūnų augintojai pirmiausia turėtų pagalvoti apie prevenciją, tuomet bus lengviau išvengti sveikatos sutrikimų.
Būtina atidžiau rinktis maistą karščio metu, visada pasirūpinti vandens gertuve gyvūnui.
„Reikia laikytis tam tikrų principų – vedžioti gyvūną reikėtų vakare, atvėsus, sekti, ar šalia yra šešėlis, kur gyvūnas galėtų pasislėpti. Savo gyvūną per karščius aš kelis kartus dienoje vėsinau vandeniu. Galima panaudoti baseinėlius su vandeniu ar dušą namuose“, – patarė gydytojas.
Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus gyvūnus auginantys žmonės.
Gydytojas griežtai perspėjo nemėginti gyvūnams duoti savų medikamentų.
Savaitgalį socialiniuose tinkluose buvo apstu žinučių su klausimais, ar galima duoti prastai pasijutusiam gyvūnui žmonių vartojamų vaistų.
„Visuomenė tokia jau yra. Mažėja pasitikėjimas tradiciniu gydymu. Žmonės mieliau nusprendžia dėl sveikatos sutrikimų pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu, o ne su realiu gydytoju. Tai yra ydinga praktika. Taip galima sunkiai sutrikdyti gyvūno sveikatą“, – akcentavo gydytojas.
Namų sąlygomis galima bent jau pamatuoti gyvūno kūno temperatūrą – ji gali svyruoti nuo 37,5 iki 39 laipsnių.
„Jei nustatoma 40 ar 41 laipsnio kūno temperatūra, gyvūną reikia skubiai vėsinti. Net prieš važiuojant į veterinarijos kliniką, reikėtų pirma atvėsinti automobilio salono temperatūrą. Tai yra pirmoji pagalba perkaitusiam gyvūnui“, – pasakojo V. Sabūnas.
Pavadėlis – būtinas
Gydytojas pripažino, kad ne visus gyvūnus, kurie per karščius buvo atgabenti į ligoninę, pavyko išgelbėti.
„Žmonės galvoja, kad mes esame visagaliai. Taip nėra. Vis dar iki šiol turime pacientų, kurie pateko per karščius į kliniką. Labai daug buvo traumų, sukandžiojimų“, – kalbėjo V. Sabūnas.
Veterinarijos gydytojas akcentavo, kad atvykstantys į pajūrį su gyvūnais turėtų susimąstyti, jog nepažįstama aplinka gali išprovokuoti gyvūno netipišką elgesį.
„Matau, kaip žmonės pajūriu vaikšto su šunimis be pavadėlių. Negaliu to suprasti. Man tai yra labai keista. Žmonės labai pasitiki savimi ir savo augintiniais. Tačiau reikia pripažinti, kad gyvūnus veikia įvairūs dirgikliai ir paklusnumą jie gali bet kada prarasti. O dėl to gali nutikti tragedija“, – pastebėjo gydytojas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)