Sugrąžino buvusią tvarką

Prašymus dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos žmonės galės teikti visą šildymo sezoną ir jos bus skiriamos visam sezono laikotarpiui, jei tik bus priimtas sprendimas, kad kompensacija išties priklauso.

Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas arba socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavas turtas.

„Ši tvarka galiojo prieš prasidedant pandemijai. Dėl pandemijos, o vėliau ir dėl energetikos kainų šuolio Seimas buvo priėmęs sprendimą laikinai atsisakyti turto vertinimo. Buvo vertinamas užimtumas, vertinami įsiskolinimai. Tačiau iki 2020 m. galiojusi tvarka vėl sugrąžinta“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Skaičiuoja pagal vertę

Turto vertė skaičiuojama ne pagal rinkos kainą, o pagal vidutinę jo vertę.

„Skaičiuojama, koks yra turtas, kiek yra šeimos narių. Pagal tai, kokioje verčių zonoje yra turtas, skaičiuojamas normatyvas. Jei turtas neviršija turto normatyvo, yra sąlyga gauti kompensaciją. Klaipėdoje nustatyta per trisdešimt nekilnojamojo turto verčių zonų“, – paaiškino G. Vilimaitienė.

Sudėtingiausia tai, kad savivaldybės darbuotojai iš karto negali atsakyti gyventojui, ar jam priklausys kompensacija.

„O visi to klausia. Atsakymas bus tik suskaičiavus ir įvertinus“, – tvirtino G. Vilimaitienė.

Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma – nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė), kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika), finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).

Kreipėsi: kompensacijų už šildymą ar karštą vandenį savivaldybės jau paprašė per 5 tūkst. klaipėdiečių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įskaičiuoja visas pajamas

Praėjęs šildymo sezonas parodė, jog ne visi prašymus pateikę klaipėdiečiai gaudavo būsto šildymo išlaidų kompensacijas, nes neatitikdavo sąlygų joms gauti arba nepateikdavo visų reikalingų dokumentų.

Dažniausiai pasigendama darbo užmokesčio pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, informacijos apie individualios veiklos pajamas, nuomos sutarčių, duomenų (dokumentų) apie gaunamą išlaikymą vaikams (alimentus), teismo sprendimų, duomenų apie kitoje valstybėje gaunamas pajamas (pensiją) ar pan.

„Žmogus gali mokėti 10 proc. šildymo sąskaitos už normatyvinį plotą, atėmus iš gautų pajamų valstybės remiamų pajamų dydį. Jei jo sąskaita už šildymą yra didesnė, jau ta suma kompensuojama“, – paaiškino G. Vilimaitienė.

Apskaičiuojant pajamas, įskaitomos iš turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos – dividendai, palūkanos, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos, pardavimo pajamos.

Tvarkose nėra numatyta pajamų ribų. Todėl labai sunku pasakyti, kuris žmogus gaus kompensaciją, kuris – ne.

Gavo tūkstančius prašymų

Kompensacijos prašantys asmenys turi būti išnaudoję visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes.

„Tvarkose nėra numatyta pajamų ribų. Todėl labai sunku pasakyti, kuris žmogus gaus kompensaciją, kuris – ne. Du pensininkai, kartu gaunantys tūkstantį eurų ar daugiau pensijos, gali ir negauti kompensacijos, nes jų sąskaitos už šildymą gali būti tokios, kurias jie gali apmokėti. Tačiau staiga atšalus, o sąskaitos sumai išaugus, šiems žmonėms jau bus priskaičiuota kompensacija už vieną mėnesį“, – paaiškino G. Vilimaitienė.

Svarbu tai, kad nustatant teisę į kompensacijas vertinamos visų būste deklaruotų asmenų grupių, šeimos narių pajamos.

Jei neseniai buvo parduotas koks nors turtas, tikėtina, kad savivaldybės specialistai tokį sandorį matys ir pasiteiraus, kodėl gautomis lėšomis žmogus nenori apmokėti šildymo sąskaitų.

Kompensacijos gali neskirti net už tai, jei vieniša motina nesikreipė į teismą dėl alimentų priteisimo vaiko išlaikymui.

Mokės visą kainą

Kadangi savivaldybės specialistams tenka tikrinti daugybę duomenų, gali būti, kad kai kuriems gyventojams gali tekti mokėti visą šildymo kainą.

Savivaldybės specialistai pabrėžia, kad kompensacijas tikrai gaus visi, kuriems bus nustatyta tokia teisė.

Jei nustatoma, kad gyventojas turi teisę į kompensaciją, pinigai bus grąžinami už visą šildymo sezoną. Yra tik viena sąlyga – prašymas turi būti parašytas šildymo sezono metu.

Nuo rugsėjo 1-osios iki praėjusios savaitės į savivaldybę dėl kompensacijų jau kreipėsi 5 112 asmenų.

Pernai, 2022 m., dėl kompensacijų iš viso kreipėsi 13,8 tūkst. uostamiesčio gyventojų.

2021 m. tokius prašymus teikė 7,5 tūkst. klaipėdiečių.