Dienos komentaras

Kas, kiek ir ko klausosi

Bemaigydami operatyvinės veiklos teisinius aktus mūsų seimūnai pamažu mus grąžino į sovietmetį, kai kiekvienas kagėbistas galėjo naršyti po mūsų gyvenimą skersai ir išilgai. Bei kurti valstybę valstybėje, pavaldžią jėgos struktūroms. Šiandien Lietuvoje niekas nežino, kas, kiek ir ko klausosi, gavęs iš teismo leidimą sekti kokį nors alkoholiką, reketuojantį uošvius. Niekas nežino, kokių abonentų telefoninius pokalbius klausosi mūsų saugumas. Gal jis klausosi Algirdo ir Kristinos Brazauskų pasišnabždėjimų, o gal kam nors padeda išsiaiškinti konkurentų verslo planus. Kas dabar gali žinoti?

Telekomunikacijos bendrovės yra prašę Generalinės prokuratūros įdiegti papildomą įrangą, kurioje lyg lėktuvų juodosiose dėžėse būtų užfiksuotos visos operatyvinės veiklos subjektų duodamos komandos prisijungti prie tinklo. Tokiu atveju Generalinė prokuratūra galėtų bet kada patikrinti, kaip laikomasi teismų išduotų sankcijų. Tokia įranga nepareikalautų didelių išlaidų, tačiau garantuotų didesnę privataus gyvenimo apsaugą. Generalinis prokuroras Antanas Klimavičius nematąs reikalo ją pirkti. Pasak generalinio, pareigūnai telefonų klausosi tiek, kiek reikia. Anot jo, yra klausymosi kontrolės sistema, kuria remdamiesi prokurorai tikrina, ar pareigūnai nepažeidžia sankcijų. „Nežinau nė vieno atvejo, kai buvo pažeisti terminai. Buvo skundų, bet niekas nepasitvirtino, - tikino prokuroras. - Kita vertus, jei pareigūnai klausysis ilgiau nei leista, kam tai bus reikalinga, kur panaudosi šią informaciją?“ Generaliniam prokurorui atleistina - jis ne verslininkas. Iš kur jam žinoti, kad brangiausia prekė pasaulyje yra informacija. Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos Juridinio skyriaus viršininko Tomo Lamanausko, bet kam įmanoma įsivežti reikiamą įrangą ir nelegaliai klausytis telefoninių pokalbių, jei tai netrukdo tinklų operatoriams.

Svetimų pokalbių gali klausytis ir radijo mėgėjai, ir daugiabučio kaimynė, prijungusi magnetofoną prie telefono linijų paskirstymo dėžutės. Be to, Lietuvoje vieni niekai įsilaužti į slapčiausias Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento operatyvinių duomenų bazes. Nusikaltėliai galėjo vogti ne gyventojų anketinius duomenis, o itin slaptą operatyvinę informaciją. Turint ją, galima šantažuoti ne tik įtakingus verslininkus, bet ir politikus bei valstybės pareigūnus.

Kol du kolegos - generaliniai prokurorai - Artūras Paulauskas (buvęs) ir A.Klimavičiaus (dabartinis) aiškinsis, kokiais būdais nuteka ikiteisminio tyrimo medžiaga, tautai belieka naiviai tikėti, kad Konstitucija, kurią ji priėmė referendume, iš tiesų garantuoja privataus gyvenimo neliečiamybę.