Kreipėsi ne kartą

Socialiniame tinkle paupiškių grupėje ne kartą buvo kreiptasi į gyventojus ir prašyta nešiukšlinti prie suoliukų. Jeigu nesunku atsinešti maišelyje produktų, neturėtų būti sunku išsinešti ir šiukšles.

Pasak asociacijos "Paupių bendruomenė" vadovės Reginos Baguckienės, suoliukai labai mėgstami gyventojų.

"Kartkartėmis tikrai randame šiukšlių ir prašome gyventojų, kad susirinktų. Suoliukai yra labai pamėgti, dar penktadienį teko praeiti pro šalį, visi buvo užimti. Tačiau ant jų sėdėjo ir jaunimas, kurie elgėsi neatsakingai. Viena iš mūsų gyventojų pažadėjo atsinešti maišiuką ir sutvarkyti, surinkti šiukšles. Turi būti atsakomybė, kad vieną kartą vienas surinktų, kitą kartą – kitas", – pasakojo R.Baguckienė.

Pasikeitė: nusėta nuorūkomis pieva nedžiugina čia besilankančių žmonių. R. Baguckienės nuotr.

Galbūt teks perdažyti

O aprašinėtus suoliuko plotus gali tekti ir perdažyti.

"Veikiausiai bandysime rengti talką ir nuvalyti. O jeigu nepavyks, tada teks nušveisti ir perdažyti. Labai gaila, kad taip nutiko. Pirmąjį suoliuką pastatėme 2020 m., kitus du – pernai lapkritį", – sakė bendruomenės vadovė.

Jeigu griežtai šneki, tada naudos išvis nebus, o prisibelsti į širdis tikimės. Vis tiek viltis miršta paskutinė.

Kai kurie paupiškiai tikino, kad šiukšlių sumažėtų tada, kai šalia suoliukų atsirastų šiukšliadėžių. Tačiau dėl šio sprendimo abejojama.

"Dėl šiukšlinimo tikrai ne pirmas kartas. Ten nėra šiukšliadėžių. Apie jas ilgai galvojome ir planuojame, kaip čia mums geriau pasielgti. Bet jas reikės kam nors išvalyti. Atsakomybė teks bendruomenės nariams dėti maišus į šiukšlines, po to juos išnešti iškratyti, bet tai problemos vis tiek neišspręstų. Kitas dalykas, bendruomenė neturi daug lėšų, kad galėtų įsirengti šiukšlines, nes jos gana brangios. Abejojome, ar jos tikrai būtinos. Vienas mūsų gyventojų, kuris yra pamilęs akmenį, padarė mažą akmeninę šiukšlinę, bet ji labiau skirta nuorūkoms, kad nemestų į žolyną. Bet ir tų nuorūkų nesivargina į šiukšlinę mesti. Be to, ši akmeninė šiukšlinė yra tik prie vieno suoliuko", – teigė R.Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Viltis miršta paskutinė

Tačiau vis tiek viliamasi, kad gyventojai nebus abejingi.

Bendruomenės vadovė ragina kalbėtis, nes pastangos dėl švarios ir jaukios aplinkos sieja visus, ne tik Paupių gyventojus, bet ir čia atvykstančius svečius.

"Beldžiamės į širdis, galbūt suvirpinsime. Galbūt tėvai pasikalbės su vaikais, bandome patys kalbinti ten sėdinčius žmones. Didžiausia pamoka tada, kai bendrauji su žmogumi ir gražiai pasikalbi, nes jeigu griežtai šneki, tada naudos išvis nebus, o prisibelsti į širdis tikimės. Vis tiek viltis miršta paskutinė", – vylėsi R.Baguckienė.

Ne visi gyventojai abejingi, daugelis gerus darbus daro net ir neprašomi, o tai labai džiugina.

"Žmonės patys padaro, niekur neskelbdami ir neprašydami pagalbos. Pavasarį pasodinome gėlyčių į vazonus. Tų vazonų pas mus per 20. O dabar žiūrime, kad tos gėlytės pakeistos naujomis. Tad žmonės tyliai gražina. Bet kol vieni gražina, kiti kenkia", – kalbėjo bendruomenės vadovė.