Kas svarbiau Klaipėdai – turizmas ar krova?

Kelia klausimą dėl Žiemos uosto

Liepos 13-ąją Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos planuoja svarstyti klausimą apie Žiemos uosto – istorinės Vitės kvartalo dalies perdavimą miestiečių reikmėms.

Šį klausimą iškėlė architektas Romas Gailius. Jo kreipimuisi pritarė šešios visuomeninės kūrybinės organizacijos.

„Žiemos uostas galėtų tapti unikalia žmonių susibūrimo ir masinių renginių vieta, mažojo ir būrinio laivyno marina, puošiančia miesto centrą ir suteikiančia miestui išskirtinio jūrinio identiteto“, – teigiama kreipimesi.

Šiuo metu Žiemos uostas yra valstybės teritorija, kuri išnuomota Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai. Valstybė turėtų spręsti, ką toliau daryti su teritorija, kuri nėra intensyviai naudojama krovai, dėl jos su gyventojais kyla konfliktinių situacijų.

Galimi variantai: nutraukti sutartį ir teritoriją su istorinio Žiemos uosto dalimi perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei arba įpareigoti, panašiai kaip buvo su Klaipėdos laivų remonto teritorija ir piliaviete, iki tam tikros datos pritaikyti teritoriją rekreacinėms reikmėms.

Pavyzdys: Helsinkio senamiestį nuo uosto krovos išlaisvinęs Vuosaari kompleksas. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Diskusija dėl šios teritorijos konversijos prasideda. Ji parodys, ar Klaipėda nori išsaugoti ir su vandens kultūra susijusiai rekreacijai pritaikyti istorines uosto ir miesto vietas.

Analogai aplink Baltiją

Kiekviename Baltijos jūros uostamiestyje kitose šalyse galima rasti daugybę pavyzdžių, kur senosiose miesto teritorijose buvo nutraukta krova ir jos tapo jūrų turizmo, buriavimo traukos vietomis.

Nereikėtų stebėtis Stokholmu, Helsinkiu ar Kopenhaga, kur prie senamiesčio jau seniai nebemosuojama uostų kranais. Uostai yra iškelti keliasdešimt kilometrų už miesto teritorijų. Senamiesčiuose netoli vandens veikia rimtų kompanijų biurai, plazda marinose stovinčių jachtų stiebai.

Panašiai yra mažesniuose Švedijos miestuose, pavyzdžiui, Kalmare, už Baltijos jūros priešais Klaipėdą, kur buvusios krovos teritorijos virto rekreacinėmis zonomis, o uosto zonos suformuotos naujai vandenyje supiltoje teritorijoje.

Suomijos Kotkoje uosto taip pat neliko. Jis suformuotas atskiroje dalyje Mussalo pusiasalyje, o kita dalis iškelta prie Haminos ir veikia bendras Haminos–Kotkos uosto junginys.

Buvusios rytinės Vokietijos uostuose Rostoke ir Vismare taip pat neliko krovos darbų.

Tačiau patys geriausi pavyzdžiai yra Estijos Talinas ir Latvijos Ryga.

Taline Kalamaja rajone buvusi didžiulė laivų remonto įmonė virsta rekreacine teritorija. Tokia ją verčia Klaipėdoje esančios Vakarų laivų gamyklos savininkė BLRS grupė. Labai panašus variantas su Žiemos uostu, kai tas pats teritorijos nuomotojas galėtų tapti suinteresuotas pats pertvarkyti teritoriją pritaikant ją rekreacijai.

Apie didžiulius buvusios uosto teritorijos – anglių krovos komplekso pritaikymo jūrų turizmo ir buriavimo reikmėms planus yra paskelbusi Rygos uosto administracija.

Iškeldinti vietų yra

Šiomis dienomis itin nustebino informacija iš Rusijos. Šios šalies uostų administracija svarsto iš Sankt Peterburgo iškeldinti krovą, o vėliau ir dvi didžiules laivų remonto ir statybos bendroves.

Pradžioje nuo uosto krovos planuojama išlaisvinti 600 hektarų teritoriją. Uosto teritorijoje būtų įrengiami verslo centrai, brangūs gyvenamieji namai. Vietoje didelių krovininių laivų buvusiose akvatorijose greičiausiai bus įrengtos marinos.

Rusijoje, kaip ir Klaipėdoje, prieš tokią iniciatyvą labiausiai priešinasi uosto kompanijos. Tačiau Rusijoje matoma ir teigiamų tendencijų – iniciatyvą iškeldinti uostą, o jo teritorijas pritaikyti rekreacijai remia centrinė Rusijos valdžia. Laikomasi nuostatos, kad Sankt Peterburgas, kaip megapolis, turi vystytis, išsivalyti nuo šiuolaikiniam miestui svetimų, dažnai ir taršių krovos kompleksų.

Ir Lietuvos valdžia į Klaipėdą turėtų žvelgti ne tik kaip į vietą, kur yra uostas ir neša pajamas į biudžetą, bet ir kaip į jūriniam turizmui, Lietuvos jūriniam įvaizdžiui patrauklų uostamiestį.

Sankt Peterburgo ir Klaipėdos situacijos yra skirtingos. Rusija turi kur iškeldinti krovą iš Sankt Peterburgo. Minimi Ust Lugos, Primorsko, Bronkos krovos kompeksai.

Klaipėdos situacija sudėtingesnė. Porą dešimtmečių tik kalbomis buvo statomas išorinis uostas, kuris, jei būtų, turėtų didžiulę reikšmę senų uosto teritorijų pritaikymui rekreacijai. Vis dėlto ir šiandieninėje Klaipėdoje iškeldinti krovą iš miesto centro istorinių vietų yra kur. Be investicijų jau kelerius metus stovi menkai naudojamas buvusios tarptautinės jūrų perkėlos kompleksas, rengiami pasiūlymai dėl pietinės uosto dalies išplėtimo.