Kas trukdo gaivinti Karaliaus Vilhelmo kanalą?

Sugrąžinkite tikrąjį pavadinimą

Jūros kultūros koordinacinė taryba surengė diskusiją dėl Karaliaus Vilhelmo kanalo pritaikymo laivybai ir vandens turizmo reikmėms. Joje buvo istorija besidominčio Mindaugo Rimeikio kreipimasis ir prašymas vadinti kanalą istoriniu Karaliaus Vilhelmo pavadinimu ir pakeisti tiek Klaipėdos mieste, tiek rajone esančius sovietmečiu pramanyto Klaipėdos kanalo pavadinimo ženklus.

Tai yra ryški, bet bene mažiausia Karaliaus Vilhelmo kanalo problema.

Jų ratas platus – nuo netvarkomo vienintelio išlikusio istorinę vertę turinčio Jokšų tilto iki kanalo įamžinimo, gal netgi atskiro jo istorijos muziejaus sukūrimo.

Savo laiku Karaliaus Vilhelmo kanalas turėjo didžiulę ekonominę naudą Mažosios Lietuvos kraštui, Klaipėdai. Prie kanalo virė gyvenimas, kurio nebematome šiandien.

Kanalas vertas mažiausiai geros istorinės monografijos, o dar labiau su jo istorija ir veikla susijusių ekspozicijų pristatymo. Čia galėtų prisidėti Mažosios Lietuvos gerbėjai, vietos kraštotyrininkai, Klaipėdos rajono ir miesto kultūrininkai.

Turime unikalų objektą, kokio daugiau niekur Lietuvoje nėra. Privalėtume šį objektą kaip įmanoma plačiau pristatyti ir padaryti patrauklesnį į Pamario kraštą dėl Drevernos, Svencelės naujų traukos objektų plūstelėjusiems žmonėms.

Retro: iki šiol žavi Karaliaus Vilhelmo kanalu plaukioję senieji laivai.

Dalį kanalo atgaivins

Šiandien yra dvi Karaliaus Vilhelmo kanalo dalys. Viena dalis nuo Lankupių, kur prasideda su Minijos upe besijungiantis kanalas, iki Drevernos upės prie „Strykio“.

Ši dalis vis labiau naudojama vandens turizmui.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė teigė, kad jau dabar toje kanalo dalyje ir Drevernos upėje plaukioja mažesni laiveliai. Vyksta vandens kulinarinio turizmo kruizai. Pernai ir šiemet buvę nemažai užsakymų.

Problema – praplaukti didesniems laivams, nes Drevernos upėje yra labai siauri šliuzai.

Ne kartą kalbėta, kad juos reikėtų išmontuoti, nes jie jokios paskirties nebeturi. Tačiau šliuzai kaip stovėjo, taip ir stovi.

Klaipėdos rajonas puoselėja planus Karaliaus Vilhelmo kanale įrengti prieplaukas didesniems laiveliams, atokvėpio ir keleivių išlaipinimo, laivų nuleidimo vietas. Yra parengtas turizmo plėtros Vilhelmo kanale planas iki 2030 m. Anot D.Buivydienės, jame numatytos priemonės būtų įgyvendintos ir anksčiau.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro vadovė teigė, kad vystant laivybą Karaliaus Vilhelmo kanale didesnio entuziazmo tikisi iš verslo. Yra duomenų, kad „Strykio“ kompleksu prie Drevernos upės susidomėjo Drevernos uostelio operatorius. Ateityje galima tikėtis žymaus pagyvėjimo tiek Drevernos upėje, tiek Vilhelmo kanale prie „Strykio“.

Balta dėmė nėra tuščia

Balta dėmė Karaliaus Vilhelmo kanalo gaivinimo schemoje yra jo dalis nuo antrojo Drevernos tilto iki Klaipėdos miesto.

D.Buivydienė tikino, kad Klaipėdos rajono turizmo vystymo plane yra numatyta sukurti vandens turizmo maršrutą nuo Drevernos iki Klaipėdos miesto III vandenvietės apsaugos zonos. Mažųjų laivelių savininkai yra teigę, kad plaukti iki 10 km tiesia kaip styga kanalo atkarpa nėra įdomu.

Maršruto patrauklumas priklausytų nuo to, kas būtų įrengta šiame ruože.

Tačiau toje vandens turistų beveik nelankomoje atkarpoje šis bei tas vyksta. Karaliaus Vilhelmo kanalu susidomėjo vaikų stovyklos, regatas rengia Klaipėdos irklavimo centras.

„Vyksta Karaliaus Vilhelmo irklavimo regata. Jos startas būna kanale prie Klaipėdos, o finišas – prie „Strykio“ sodybos. Reikėtų labiau pasirūpinti kanalu, kad būtų išvalyti jo pakraščiai. Mes patys prieš regatą valome išvirtusius medžius. Jei kanalas būtų tvarkingesniais pakraščiais ir būtų valčių nuleidimo vietos, jis būtų patrauklesnis“, – kalbėjo Klaipėdos irklavimo centro direktorius Liudvikas Algirdas Mileška.

Problemą nukels dešimtmečiui

Klaipėdos miesto turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė gali tik pavydėti savo kolegei iš Klaipėdos rajono, nes jai yra galimybė panaudoti Karaliaus Vilhelmo kanalą turizmo reikmėms.

Uostamiestis tokios galimybės neturi. Į Klaipėdos miestą atėjęs kanalas tarsi nukertamas. Jį nuo Malkų įlankos, kur yra Klaipėdos uosto teritorija, atkerta šliuzas, bet dar apie porą kilometrų iki jo yra tarsi kanalo mirties ruožas – Klaipėdos miesto III vandenvietės sanitarinė zona.

„Turime unikalų kanalą, kuriame patvirtintas vandens kelias, bet plaukioti Klaipėdos miesto dalyje negalima. III vandenvietės iškėlimo nėra nei Klaipėdos miesto, nei Klaipėdos rajono bendruosiuose planuose“, – pasakojo Klaipėdos miesto vicemeras Arūnas Barbšys.

„Klaipėdos miesto bendrasis planas keliauja tvirtinimui į miesto tarybą. Pikta dėl Klaipėdos miesto valdžios, kad ji nesprendžia III vandenvietės iškėlimo reikalų. Miesto gyventojai geria atviro kanalo vandenį. Problema yra didžiulė ir ji nukeliama dar mažiausiai 10 metų į priekį“, – sakė visuomenininkas ir architektas Edmundas Benetis.

Pratęsimo proveržis turizmui

Dėl to, kad Klaipėdos miesto pietinės dalies gyventojams tiekiamas vanduo iš rūgstančio kanalo, kuris yra šalia uosto, apgailestavo ir Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, apie Karaliaus Vilhelmo kanalo problemas ir III vandenvietės iškeldinimą kalbama nuo 2004 m. Uosto direkcija už 80 tūkst. eurų buvo parengusi III vandenvietės iškeldinimo studiją. Buvo numatyta, iš kur į

Klaipėdą galėtų būti tiekiamas požeminis vanduo.

Iškeldinus III vandenvietę, nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Kuršių marių turėtų būti iškastas kanalo tęsinys. Anot A.Vaitkaus, ši idėja kilo Uosto direkcijoje rengiant jos bendrąjį planą.

Iškasta kanalo dalis įsilietų į mažųjų laivų prieplauką, kurią Klaipėdos miestui tebėra įsipareigojusi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji to įsipareigojimo nesikrato, prieplauką planuojama pastatyti kartu su pietinės uosto dalies plėtra.

Anot A.Vaitkaus, kanalo pratęsimo įrengimu turėtų užsiimti Vidaus vandens kelių direkcija. Jo vertinimu, kanalo pratęsimas iki Kuršių marių dėl turizmo proveržio duotų daugiau naudos nei utopiniai planai iš Klaipėdos Nemunu gabenti krovinius, kur planuojama panaudoti dešimtis milijonų eurų.

Laivyba: Karaliaus Vilhelmo kanalu retkarčiais plaukia laivai. „Laivu-nuoma.lt“ nuotr.

Siūlomas ir lenkiškas variantas

Klaipėdos miesto turizmo informacijos centro direktorė R.Savickienė teigė, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo tęsinys turėtų didelę reikšmę vystant vandens turizmą Klaipėdos mieste.

Jos kolegė iš Klaipėdos rajono D.Buivydienė teigė, kad Klaipėdos rajonas į savivaldybės strateginį planą yra įsitraukęs priemonę ieškoti bendradarbiavimo tarp institucijų, kad šiauriau nuo Drevernos būtų iškastas kanalas nuo Vilhelmo kanalo iki Kuršių marių.

Tą padaryti reali vienintelė vieta yra prie Klaipėdos, nes kitur yra „Natūra 2000“ teritorija ir Kairių karinis poligonas.

„Kodėl Klaipėdos miesto savivaldybė taip užsiciklino dėl III vandenvietės iškeldinimo? – klausė Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ prezidentas Algirdas Valentinas. Jo nuomone, vandenvietę reikia iškeldinti, vystyti Karaliaus Vilhelmo kanalą kaip turizmo objektą, nes vandens turizmas stipriai vystosi, jam turi būti skiriamas dėmesys.

„Norėtume, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas būtų naudojamas turizmui. III vandenvietę reikėtų iškeldinti, bet reikia žinoti kur. Studija parengta, reikėtų ją iš naujo įvertinti ir spręsti dėl vandenvietės iškėlimo, bet sprendiniai turi būti ne vien savivaldybės“, – svarstė Klaipėdos miesto vicemeras A.Barbšys.

Panašu, kad dėl III vandenvietės ir Karaliaus Vilhelmo kanalo pratęsimo iki Kuršių marių Klaipėdos miesto savivaldybėje yra daug abejonių. Klaipėdos miesto savivaldybės paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška svarstė, kad gal III vandenvietę ir nebūtina iškeldinti. Anot jo, nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo iki Kuršių marių galėtų būti įrengti bėgiai, kur ant specialių sta-pelių pakelti laivai būtų pervežami panašiai kaip Lenkijos Elbingo kanale.