Kauno marių pavyzdys Kuršių marioms

Marias maitino mailiumi

Nors ir trumpoje diskusijoje, išryškėjo įdomių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Kuršių marios yra be žuvų, o Kauno mariose jų knibžda tarsi žvejų laivo triume, kur ką tik buvo supiltas laimikis iš traukiamo tinklo?

Valdžia stengiasi paaiškinti, kad taip yra todėl, jog Kauno mariose maždaug prieš dešimtmetį buvo uždrausta verslinė žvejyba. Todėl žuvų populiacija Kauno mariose atsigavusi. O Kuršių mariose ir toliau vyko masinė verslinė žvejyba, todėl žuvų ten esą nelikę.

Reikėtų įvertinti ir mokslininkų išvadas.

"Kalbant apie žvejybą Kauno mariose ir Kuršių mariose yra labai daug popso. Mums labai gerai žinoma informacija, kad nuo 2013 m. buvo supilti tūkstančiai tonų žuvų mailiaus į Kauno marias", – kalbėjo Seimo narys Zigmantas Balčytis. Jis yra išrinktas Šilutės rajone ir yra nusiteikęs ginti verslinę žvejybą Kuršių mariose, nes nemaža dalis žmonių Šilutės rajone išgyvena iš Kuršių marių ir Nemuno žemupio žvejybos.

"Reikėtų įvertinti ir mokslininkų išvadas. Jų vertinimu, žuvys dideliuose vandens telkiniuose neturi būti vien auginamos, bet reikia jas ir gaudyti. Kai žuvų koncentracija vandens telkinyje yra per didelė, atsiranda įvairios žuvų ligos. Ar ne dėl to mokslininkai buvo rekomendavę į Kauno marias vėl sugrąžinti verslinę žvejybą?" – svarstė Z. Balčytis.

Jo teigimu, demonstraciniais tikslais negalima mesti didelių lėšų ir pernelyg įžuvinti vieno vandens telkinio siekiant demonstruoti, koks blogis esanti verslinė žvejyba.

Zigmantas Balčytis. Redakcijos archyvo nuotr.

Žvejybą keis turizmas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino turintis viziją, kad Lietuvos vidaus vandens telkiniuose neliktų nė vieno tinklo – nei verslinio, nei brakonierių. Jis įsitikinęs, kad 2023 m. tai gali įvykti.

"Lietuvoje vidutinis gyventojas per metus suvalgo apie 20 kilogramų žuvų. Didžioji dauguma jų yra importuojamos. Verslinės žvejybos pasiūla Lietuvos gyventojams yra trupiniai palyginti su importuojama žuvimi. Verslinės žvejybos mokesčiai Lietuvoje yra slepiami. Lengvatos žvejybos verslui yra milžiniškos tiek žaliajam dyzelinui, tiek kitiems dalykams. Europinė parama žvejybos verslui taip pat milžiniška. Verslinė žvejyba yra neigiamas verslas, kuris iš esmės gyvuoja tik dėl gaunamų subsidijų", – sakė S. Gentvilas.

Žvejus turime orientuoti į turizmo veiklą.

Kokia šio verslo ateities perspektyva? Aplinkos ministras įsitikinęs, kad žvejybos verslas ateities neturi, nes ir patys ištekliai mažėja.

"Turime kalbėti apie vandens turizmą Kuršių mariose, Kauno mariose, Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje. Žvejus turime orientuoti į turizmo veiklą", – svarstė S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie Nemuno žemupį, Kuršių marias, S. Gentvilas teigė, kad šiuo metu reikia dėti visas pastangas, jog būtų išgilintos Pakalnės, Rusnaitės upės, pastatytas Pamario apžvalgos bokštas, atgaivinta krašto turistinė trauka.

"Atgaivinus Pamario krašto turizmą galima tikėtis, kad vietos žmonės ir bendruomenės gyvens geriau, ko negalima pasakyti apie žvejybos amatą, nes jis yra nykstantis", – kalbėjo S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas. Redakcijos archyvo nuotr.

Stums žvejus iš Kuršių marių

Ne veltui Seime vėl prabilta apie Žuvininkystės įstatymo keitimą, apie siūlymus dabartiniams Kuršių marių žvejams savarankiškai su nedidele kompensacija pasitraukti iš verslo.

Naujame įstatyme numatyta nuostata, kad iš Kuršių marių žvejų būtų išperkamos žvejybos kvotos. Ir iki šiol buvo bandoma "išstumti" žvejus iš Kuršių marių žvejybos verslo. To padaryti nepavyko, nes konkrečių kompensavimo mechanizmų nebuvo.

Aiškėja, kad ir nauja pateikta maždaug 50 proc. žvejybos kvotų išpirkimo tvarka su žvejais nebuvo aptarta. Kai tik ši dabar Seime diskutuojama tvarka pasklido į viešumą, pasipylė daugybė skirtingų nuomonių.

Nauja tvarka būtų naudinga tik žvejybos įmonių savininkams, nes valdžia iš jų išpirktų žvejybos kvotas. Įmonėse ar bendrovėse dirbantys, dešimtmečius žvejybai atidavę paprasti žvejai be darbo "liktų ant ledo".

Su Kuršių mariomis susijusi žvejyba nėra tokia paprasta ir vienareikšmiška kaip žvejyba Kauno mariose. Kuršių marios nėra uždaras Lietuvos vidaus vandens telkinys kaip Kauno marios. Be Lietuvos, Kuršių mariose, beje, didesnėje jų dalyje, šeimininkauja Rusijos Kaliningrado srities žvejai. Jei verslinė žvejyba Kuršių marių Lietuvos dalyje bus uždrausta, Rusijos Kaliningrado srities žvejams dėl to bus tik geriau.

Dėl šios priežasties stringa Europos Komisijos sprendimas kurį laiką drausti žvejoti ungurius Kuršių mariose. Seimo narys Andrius Bagdonas įžvelgė skirtingus standartus atskiroms žvejų grupėms pačioje Lietuvoje. Jei Kuršių mariose valstybės parama naikinama verslinė žvejyba, kodėl uždegama žalia šviesa visai kitai žvejybai? Kodėl iš Kuršių marių siekiama eliminuoti tik vieną žvejų grupę?

Aiškėja, kad žvejai mėgėjai ateityje už žvejybą Kuršių mariose privalės mokėti gerokai daugiau nei dabar. Prabilta apie tai, kad brangs žvejų mėgėjų žvejybos bilietai, bus peržiūrėti ir griežtinami žvejybos laikotarpiai, įvedami didesni atskirų rūšių žuvų sugavimo suvaržymai.