– Kuo šie metai Kauno rajono savivaldybei buvo ypatingi?

– Gyventojų skaičiaus augimas padarė poveikį ir savivaldybės tarybai, kurios narių skaičius nuo 27 padidėjo iki 31. Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbu, kad mūsų krašte ir toliau noriai kuriasi jaunos šeimos, kurios, tikriausiai, įvertina, kur yra daugiau galimybių dirbti, kurti verslus, gauti reikiamų paslaugų. Džiugina ir natūralus prieaugis, kuris svyruoja tarp 1 200 ir 1 300 naujagimių per metus.

Gal ne visi gyvenimo kokybės rodikliai yra tokie, kokių norėtųsi, tačiau šalyje esame tarp lyderių. Pagal Vilniaus politikos instituto sudarytą Lietuvos savivaldybių gerovės indeksą, Kauno rajoną lenkia tik Vilniaus miestas, Neringos kurortas ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Mūsų savivaldybė vėl buvo pastebėta – tiek šalies, tiek tarptautiniu mastu. Pavyzdžiui, ugdymo įstaigų valgyklų reitingavimas buvo labai sėkmingas, nes visos tikrintos Kauno rajono valgyklos buvo įvertintos aukščiausiais balais, joms suteiktas penkių puodelių ženklas. Mūsų darželiuose ir mokyklose diegiamas sveikatai palankios vaikų mitybos modelis tapo pavyzdžiu kitoms savivaldybėms.

Sėkmė: Atė­nuo­se (Grai­ki­ja) vy­ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me vie­šo­jo ir pri­va­taus sek­to­rių par­tne­rys­tės (VSPS) fo­ru­me Kau­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je įgy­ven­din­tas mo­kyk­lų pro­jek­tas pel­nė Jung­ti­nių Tau­tų Euro­pos eko­no­mi­nės ko­mi­si­jos (JTEEK) ap­do­va­no­ji­mą. Pa­kau­nė­je vie­šė­ju­siam JTEEK Bend­ra­dar­bia­vi­mo ir par­tne­rys­čių sky­riaus va­do­vui T. Bon­ni­ci Ka­čer­gi­nės mo­kyk­los mo­ki­niai su­ren­gė eks­kur­si­ją. E. Ma­li­šaus­ko nuo­tr.

Socialinėje srityje irgi buvome įvertinti. Sukūrę metodiką „Atradimų sodas“, Kauno rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai tapo Lietuvos socialinio darbo inovacijų konkurso nugalėtojais.

Dedame daug pastangų siekdami pritraukti investicijų. Už partnerystę kuriant pridėtinę vertę bendruomenei ir valstybei Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija Kauno rajono savivaldybę apdovanojo „Auksine krivūle“. Matydamas sėkmingą verslo plėtrą, Seimas neseniai nusprendė padidinti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją, taip pat plečiamas Tarptautinis oro uostas Karmėlavoje.

Kultūros srityje irgi pasiekta gerų rezultatų. „Aukso paukštę“ pelnė Garliavos tautinių šokių kolektyvas „Ąžuolas“. Raudondvario dvaras už projektą „Istorinis kelias: Raudondvaris–Bauskė“ triumfavo Europos regioninio vystymo fondo „Interreg“ apdovanojimuose. Pafose (Kipras) vykusiame Europos kultūrinio turizmo tinklo forume Kauno rajone kultūros reikmėms pritaikyta žemkasė „Nemuno 7“ pelnė trečią vietą upių paveldo kategorijoje.

Šie faktai patvirtina, kad mūsų bendruomenėje yra daug darbščių ir kūrybingų asmenybių. Esu dėkingas savo komandai ir visiems Kauno rajono žmonėms už įdomias iniciatyvas ir pasiaukojamą darbą.

– Jei reikėtų išsirinkti vieną 2023-iųjų darbą arba sprendimą, kas tai būtų?

– Su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu pasirašėme susitarimus dėl suvienodintos darželinukų priėmimo tvarkos į ugdymo įstaigas, taip pat viešojo transporto maršrutų pratęsimo ir šių paslaugų išlaidų kompensavimo.

Sutartis su „Kauno autobusais“ įgalino pratęsti priemiestinius maršrutus, o pagal sutartį su „Kautra“ rugpjūčio gale į Kauno rajono miestelius ir kaimus išriedėjo 71 smaragdinis autobusas.

Geresnių viešojo transporto paslaugų mūsų krašto žmonės laukė seniai, todėl tai buvo džiugi akimirka. Transporto paslaugas tobulinsime, ruošiamės diegti elektroninį bilietą.

– Kokius kitus svarbiausius darbus ir sprendimus išskirtumėte?

– Neseniai įkūrėme Kauno rajono sveikatos centrą, kuris vienija savivaldybės teritorijoje esančias sveikatos priežiūros įstaigas. Tikiuosi, kad šis centras padės racionaliau panaudoti turimą bazę ir leis suteikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų gyventojams.

Vasario pradžioje duris atvėrė modernizuotas Mastaičių baseinas, pritaikytas bendruomenei ir profesionaliajam sportu. Statinys unikalus tuo, kad yra sujungtas su pernai pastatyta pradine mokykla ir vaikų darželiu. Baseine mokome vaikus plaukti, vyksta sveikatingumo programos senjorams, neįgaliesiems. Šiandien tai yra ne prabanga, o būtinybė.

Beje, Mastaičių kompleksas, kartu su Kačerginės ir Zapyškio ugdymo įstaigomis, buvo modernizuotas pagal VPSP modelį. Šis projektas Atėnuose vykusiame forume pelnė Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTEEK) apdovanojimą. Kauno rajone lankėsi ir modernizuotas įstaigas puikiai įvertino šios komisijos Bendradarbiavimo ir partnerysčių skyriaus vadovas Tony Bonnici.

Viskas juda teisinga linkme, kai pradedame nuo savo kiemo, kaimo ar miestelio aplinkos.

Šiemet taip pat atsinaujino Šlienavos pagrindinė ir Ilgakiemio pradinė mokyklos, Zapyškio, Kulautuvos darželiai.

Džiugina ir mažesni darbai, kuriuos įgyvendinome kartu su bendruomenėmis. Viskas juda teisinga linkme, kai pradedame nuo savo kiemo, kaimo ar miestelio aplinkos. Viena efektyviausių gyventojų įtraukimo į savivaldos reikalus formų – dalyvaujamasis biudžetas, kuriam ateityje skirsime dar daugiau dėmesio ir lėšų.

Aktyvumu ir iniciatyvomis maloniai nustebino Vandžiogalos, Raudondvario, Babtų, Domeikavos, Pažėrų, Sąnašos ir kitos bendruomenės.

Daug investavome į Akademijos seniūniją: rekonstruota pagrindinė miestelio arterija – Pilėnų gatvė, sutvarkytas žiedas, įrengta lietaus nuotekų sistema, apšvietimas, atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės, pastatyti modernūs požeminiai atliekų konteineriai, sutvarkyti daugiabučių kiemai. Pradėjome Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ugnės Karvelis gimnazijos priestato, kurio labai reikia augančiai bendruomenei, statybą.

– Galbūt yra planų, kurių nepavyko įgyvendinti? Jei taip, dėl kokių priežasčių?

– Kauno rajoną kerta daug valstybinių kelių, todėl vylėmės, kad šių kelių būklę pasiseks pagerinti bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Savivaldybė jau seniai pareiškė norą kai kurias svarbias arterijas perimti ir jas sutvarkyti.

Su LAKD ir Susisiekimo ministerija nuolat bendraujame, rengiami pasitarimai, tačiau procesai vyksta vangiai. Vyriausybės finansavimas keliams yra akivaizdžiai nepatenkinamas, biurokratinės procedūros taip pat vyksta lėtai. Kartu su kitais žiedinių savivaldybių vadovais kreipėmės į Vyriausybę dėl finansavimo peržiūrėjimo.

Augančiam Kauno rajonui reikia naujų ugdymo įstaigų, kurių ypač laukia Domeikavos, Raudondvario, Ringaudų, Neveronių bendruomenės. Per ankstesnę kadenciją, pasitelkę įvairius modelius, sukūrėme daugiau kaip 2,5 tūkst. naujų vietų darželinukams. Atrodė, kad jau esame beveik išsprendę problemą, tačiau demografinė kreivė tebekyla į viršų. Statybų kainos taip pat auga. Tačiau rankų nenuleidžiame: ruošiame projektus, dėliojame prioritetus, ieškome finansinių galimybių.

– Kokie yra svarbiausi kitų metų planai?

– Žmonės nori geresnės gyvenimo kokybės, todėl stengiamės įsiklausyti į visų lūkesčius – tariamės su seniūnais, bendruomenėse išrinktais seniūnaičiais. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, todėl nelengva sudėlioti prioritetus.

Valerijus Makūnas. Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kaip ir kasmet, daugiausia investuosime į švietimą. Jau kitąmet daugiau kaip už 9 mln. eurų turėtų iškilti VDU Ugnės Karvelis gimnazijos priestatas. Ne už kalnų – Raudondvario stadiono atidarymo šventė. Vėliau imsimės gimnazijos rekonstrukcijos darbų.

Domeikavos seniūnijoje esame pasiryžę įsteigti šešias naujas ikimokyklinio ugdymo grupes, taip pat pradėsime 480 vietų pradinės mokyklos statybas. 2025 m. rytinėje Domeikavos dalyje suplanuotame privačių namų kvartale turėtų atsirasti naujas dvylikos grupių darželis.

Didesnių ir mažesnių pokyčių bus visose seniūnijose.

– Ko 2024 m. norėtumėte palinkėti Kauno rajono žmonėms ir ko sau?

– Bendruomeniškumas yra mūsų krašto stiprybė ir pasididžiavimas. Kiekviename kaime, miestelyje rasime lyderių, kurie suburia žmones bendrai veiklai. Nuoširdus bendravimas, tarpusavio pagalba – didžiulės vertybės. Linkiu visiems Kauno rajono žmonėms šias vertybes puoselėti.

Dėl virš pasaulio pakibusios karo grėsmės, kylančių kainų, ekologinių iššūkių ir kitokių problemų ateinantys metai nebus ramūs. Svarbu neprarasti vilties ir tikėjimo, kad sunkumus įveiksime. Prisiminkime savo tėvus, senelius, kurie išgyveno didelius sunkumus, – karus, badą, tremtį – bet neprarado tikėjimo.

Stenkimės būti geresni, atlaidesni, padėkime vieni kitiems. Ne smerkime, o bandykime suprasti. Kurkime, o ne griaukime. Linkiu visiems taikos, susitelkimo ir prasmingų darbų savo bendruomenėms ir ateinančioms kartoms.