Skaičiai didėjo solidžiai

Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pabaigoje Klaipėdoje savo gyvenamąją vietą registravo 149 056 žmonės, po metų šis skaičius buvo gerokai didesnis – 158 420.

Nemažą Klaipėdos naujakurių dalį per šį laikotarpį sudarė karo pabėgėliai iš Ukrainos, jie užuovėjos Klaipėdoje ėmė ieškoti jau pirmąją Rusijos invazijos į jų tėvynę savaitę.

Vien per 2022 m. vasario–kovo mėnesius Klaipėdoje buvo registruoti 5 323 pabėgėliai.

Dalis šių žmonių iš Klaipėdos išvyko ir 2022 m. pabaigoje jų buvo likę 4 522.

Mieste – daugiau vaikų

Vis dėlto pabėgėliai sudaro tik pusę tų gyventojų, kurie per 2022-uosius papildė Klaipėdos miestą.

Kas yra tie kiti ir ar jie fiziškai gyvena uostamiestyje, sunku pasakyti.

„Kodėl tiek žmonių papildomai prisiregistravo Klaipėdoje, priežasčių gali būti įvairių. Gal dėl vaikų darželio ar mokyklos lankymo patogumo. Tačiau ar jie fiziškai čia gyvena, tai dar klausimas. Gyventojų registrų centre fiksuota, kad jie registruoti Klaipėdos mieste, ir mes neturime pagrindo abejoti šiais duomenimis. Žinoma, dalį to skaičiaus sudaro karo pabėgėliai, tačiau akivaizdu, kad ne tik jie“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Ar jie fiziškai čia gyvena, tai dar klausimas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje 2021 m. gyveno 29 399 vaikai, 2022-aisiais jų skaičius išaugo iki 32 662, taigi 3 263 daugiau nei ankstesniais metais, iš jų – per pusantro tūkstančio ukrainiečių.

A. Liesytės teigimu, Klaipėdoje vaikai suskaičiuoti remiantis Švietimo skyriaus duomenimis ir pagal skiriamas išmokas vaikui, nes visi Klaipėdoje registruoti vaikai jas gauna.

Uostamiestis sparčiai sensta

Nepaisant to, kad vaikų skaičius mieste išaugo, daugėja ir senjorų.

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje 2021 m. 60 metų ir vyresnių žmonių buvo 29 499, tai sudarė 20 proc. visų miesto gyventojų, o jau pernai jų buvo 32 111 (20,3 proc.).

2021 m. Klaipėdoje gyveno 7 021 neįgalus darbingo amžiaus asmuo (2022 m. – 5 982). Užpernai neįgalių vaikų mieste buvo 1 168, pernai jų skaičius sumažėjo iki 920.

O štai senyvo amžiaus asmenų, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, 2021 m. buvo 5 671 (9,4 proc. visų miesto gyventojų). Jų skaičius per metus išaugo iki 8 632 (9,8 proc.).

„Kodėl jų atsirado tiek daug? Yra tam tikri niuansai. Pasikeitė norminiai dokumentai, pagal kuriuos nustatomi specialieji poreikiai. Anksčiau buvo du specialiųjų poreikių nustatymo lygiai, dabar atsirado keturi, gal dėl to išaugo ir skaičius“, – svarstė A. Liesytė.