Keis iš esmės

Šiomis dienomis Lietuvos valdžios institucijose pradėti svarstyti Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatai. Šis per 14 tūkst. ha draustinis išsidėstęs Baltijos jūros priekrantėje tarp Girulių ir Manciškių.

Draustinis ypatingas tuo, kad jame yra 1 170 povandeninių rifų. Čia taip pat yra rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, mažųjų kirų žiemojimo ir migracijos sankaupų vietos.

Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatų redakciją rengiamasi keisti iš esmės.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.

Nuostatos keičiamos dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.

Jis patikslino talasologinių draustinių specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Tyrimai ir veikla

Iki šiol 2005 m. patvirtintose nuostatose buvo numatyti šeši punktai, dėl ko steigiamas draustinis.

Dabar punktai išdėstyti konkrečiau, atsirado naujas, kad draustinyje turi būti sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui.

Nuostatų dalyje dėl draustinio apsaugos, tvarkymo ir valdymo ypatumų atsirado ir kitos naujos nuostatos. Viena jų dėl ūkinės ir kitos veiklos.

Nurodyta, kad ji galima, bet negali bloginti natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Taip pat numatyta, kad draustinyje gali būti vykdomi povandeninio kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbai, nepabloginant natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Ankstesnėse nuostatose nebuvo tokių konkrečių punktų, susijusių su ūkine veikla ir povandeninio kultūros paveldo tyrimu.

Dėmesys Baltijos jūrai

Be Baltijos jūros, valstybinio talasologinio draustinio Lietuvoje dar yra beveik 32 tūkst. ha 2013 m. įsteigtas Baltijos jūros biosferos poligonas jūroje priešais Kuršių neriją nuo sienos su Rusija maždaug iki Juodkrantės.

Su jūrinės aplinkos apsauga susijęs ir Kuršių marių biosferos poligonas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos jūros šalys saugo Baltijos jūrą. Išskirtinių ekonominių zonų saugomos teritorijos užima apie 4,6 proc., o bendras saugomas Baltijos jūros plotas siekia net 11 proc.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.