Šiandien Klaipėdos uoste statomo keleivių ir krovinių jūrinio terminalo pamatuose bus įbetonuota atminimo kapsulė. Pirmųjų keleivių tikimasi sulaukti jau kitų metų vasarą.

Nuo vizijos iki realybės

Šio projekto vizija atsirado 2004 metų pabaigoje. Po to vyko detaliojo plano rengimas, projektavimo darbai, viskas užtruko ilgiau nei planuota.

Procesą apsunkino ir tai, kad iš uosto rezervinės teritorijos reikėjo iškeldinti keliasdešimt šeimų.

„Procese buvo sunkiausia derinti projekto reikalus valdžios pasikeitimo laikotarpiu, trūko tam tikro supratingumo, kad toks terminalas uoste būtinas“, – prisiminė Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas.

Esą, kai pavyko valdžiai tai įrodyti, procesas pajudėjo.

„O iki tol viešojoje erdvėje buvo visokių spekuliacijų: bus tas terminalas ar nebus. Mes viską darome, statybos leidimai gauti, darbai jau vyksta“, – tvirtino B.Petrauskas.

Susitelkė tik statyboms

Visa kita bendrovės veikla šiuo metu nutraukta. Pasak B.Petrausko, paskutinį laivą bendrovė pakrovė pirmadienį.

„Mes atsisakėme valyti iš laivų surinktus nuotekų vandenis, nes šiuo metu kaip tik griauname valymo įrenginius“, – tvirtino B.Petrauskas.

Pirmiausia buvo griaunami seni statiniai, atliekami inžineriniai žemės darbai. Dabar jau kyla terminalo pastatas, sandėlis ir kiti numatyti statiniai.

„Atėjome į finišo tiesiąją, svarbiausias klausimas yra dėl Baltijos prospekto žiedinės sankryžos“, – tikino B.Petrauskas.

Kainuos 200 milijonų litų

Per metus maždaug 20 ha plote operatorius planuoja įrengti visiškai naują terminalą, kuris bus pajėgus aptarnauti apie 5 mln. tonų krovinių ir apie 1 mln. keleivių per metus.

Terminalo pastato su keleivių galerija ir laukimo salėmis plotas sieks beveik 5 tūkst. kv. m.

Terminalo krantinių statybas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu jau antri metai vykdo bendrovė „Latvijas tilti“.

Krantinėms įrengti naudojamos valstybės ir ES piniginės lėšos.

Taip pat jau pradedamas privažiuojamųjų kelių tiesimas, sprendžiamas įvažos į terminalą sankryžos rekonstrukcijos klausimas.

Terminalo statybai, be privažiuojamųjų kelių ir sankryžų rekonstrukcijos, bus skirta apie 200 mln. litų valstybės, ES ir privačių lėšų.

Ar pritrauks naujas linijas?

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas uoste – ypatingas įvykis, nes po daugelio metų pasirengiamųjų darbų pagaliau pradėta statyti antžeminė terminalo dalis.

„Svarbiausias dalykas yra užtikrinti, kad naujai pastatytas terminalas, kalbant apie keleivių vežimą, pritrauktų naujas keltų linijas“, – mano E.Masiulis.

Šiandien Klaipėdoje dirba tik viena keltų linija „DFDS Seaways“.

Teigiama, kad Latvijoje ir Estijoje keltų paslaugomis labai intensyviai naudojamasi ir kaimyniniuose uostuose gabenama kur kas daugiau žmonių nei Klaipėdoje.

„Labai svarbu, kad terminalo operatoriai kuo greičiau susitartų su alternatyviomis keltų linijomis, nes jei į šitas krantines persikels kompanija “DFDS Seaways„, tokios investicijos nepateisinčiau“, – tvirtino susisiekimo ministras.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas B.Petrauskas mano, kad komercinius klausimus svarstyti dar anksti. Esą dabar svarbiausi – darbai statybų aikštelėje.

„Visos keltų linijos, dirbančios Baltijos jūroje, žino apie mūsų terminalo statybą ir stebi procesus, vykstančius pas mus. Prieš statybos pabaigą, kai liks 3–4 mėnesiai, kalbėsime apie konkrečias linijas“, – teigė B.Petrauskas.