Kelius netoli Klaipėdos remontuojantys ir platinantys darbininkai kasdien susiduria su mirtį nešančiu paskutiniojo karo palikimu – nesprogusiais sviediniais.

Karo istorijos žinovai tikina, kad šturmuojant Klaipėdą daugiausiai šaudyta bei aršiausi mūšiai vyko šiaurinėje miesto dalyje bei ties Jakais. Apie tai byloja šiose vietose iki šiol randami sprogmenys. O prieš keletą metų netoli Jakų aptikta abiejų kariavusių pusių karių griaučių.

Šiemet prasidėjus Palangos plento platinimo darbams išminuotojų neprašyta šio plotą išvalyti nuo sprogmenų.

Trečiadienį čia darbininkai rado pirmą nesprogusį Antrojo pasaulinio karo sprogmenį. Išminuotojų tikinimu, tai – labai pavojingas, jau iššautas, rusiškas 105 milimetrų artilerijos sviedinys.

Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerinio bataliono kapitonas Donatas Mazurkevičius pasakojo, kad išminuotojų pajėgos labai ribotos, tad iki praėjusių metų vasaros nebuvo net numatyta atlikti teritorijų išminavimo darbų.

Kol kas išminuotojai kasdien budi ir stebi, ar kasdami žemę darbininkai neužkabins sprogmenų tvarkomame Vilnius–Klaipėda autostrados ruože tarp 302 ir 303 kilometrų, Dirvupių kaimo ribose, Sendvario seniūnijoje.

Pernai iki gruodžio 1-osios čia rasta 16 sprogmenų. Kiekvieną jų sunaikinti ar išgabenti išminuotojai būdavo kviečiami atskirai.

Kad netektų stabdyti darbų ir dėl to gaišti bei darbininkų saugumui užtikrinti, pakviesti išminuotojai. Pernai gruodžio 1 d. kariams duotas įsakymas budėti šioje vietoje, kol vyks darbai.

Pasak kapitono D.Mazurkevičiaus, iki vakar čia rasti ir nukenksminti 26 sprogmenys. Tarp jų buvo rankinė granata, trys skirtingų kalibrų artilerijos sviediniai bei 22 minosvaidžio minos.

Kai kurie jų prie autostrados buvo atvežti su žemėmis. Tačiau dauguma sprogmenų yra jau iššauti, laikas apardęs jų mechanizmus, todėl jie tampa dar pavojingesni. Kapitono tikinimu, kol kas karo palikimas dar kelia didžiulį pavojų.