Keltų keleiviai Kuršių nerijos nešelps

Bandoma prastumti įstatymą, kuriuo dalis pinigų už kėlimą keltais per uosto akvatoriją būtų atiduodama Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Pretendavo į procentą

Jau kurį laiką Seime yra užregistruota Vidaus vandens transporto kodekso 30 straipsnio pataisa dėl vieno procento keleivių ir transporto tarifų skyrimo.

Pinigai būtų skirti Kuršių nerijai tvarkyti.

Tas vienas procentas lyg ir nedideli pinigai, palyginti su tuo, kiek vasarą kainuoja įvažiavimas į Kuršių neriją. Tačiau Kuršių nerija jau kurį laiką tapo prieinama tik turtingiesiems.

Būtų socialiai neteisinga, kad už jos teršimą, o, tiksliau, tvarkymą, turėtų mokėti kiekvienas besikeliantis į Kuršių neriją, kad nueitų prie paplūdimio, į Lietuvos jūrų muziejų ar prie „Albatroso“ paminklo.

Sujauktų tvarką

Vyriausybė rengiasi priimti nutarimą, bet jau toks projektas parengtas, nepritarti, kad iš keleivių ir transporto bilieto dalis pinigų būtų skiriama Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Netgi manoma, kad papildomas pasipinigavimas tokiu būdu ar Kuršių nerijos šalpa, kai mokėtų visi besikeliantys keltais, prieštarautų Lietuvos Konstitucijai.

Netgi manoma, kad papildomas pasipinigavimas tokiu būdu ar Kuršių nerijos šalpa, kai mokėtų visi besikeliantys keltais, prieštarautų Lietuvos Konstitucijai.

Taip lyg būtų įvestas papildomas mokestis ir suformuluota netinkama praktika, kai bet kokia užsimaniusi daugiau pinigų gauti valstybės institucija (tų parkų Lietuvoje yra keturi, o su regioniniais dešimtys) galėtų per pažįstamus Seimo narius inicijuoti vieno ar kito įstatymo priderinimą prie jų poreikių, taip papildomai gauti pinigų.

Taip būtų sujaukta ir visuotinė tvarka, kai valstybei svarbios teritorijos, tokios kaip Kuršių nerija, yra finansuojamos iš valstybės biudžeto.

Valstybės dalis

Atėmus tą 1 proc. kainos nuo bilietų iš esmės pinigai būtų atimti iš valstybės. Keleivius ir transporto priemones kelianti „Smiltynės perkėla“ ne pati nusistato kėlimo įkainius – juos tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal tam tikrą metodiką.

Bilietų kainos nustatomos taip, kad jos būtų lygios keleivių ir transporto priemonių kėlimo keltais būtinosioms išlaidoms, įskaitant investicijų grąžą.

Jei į bilietų kainos dalį imtų pretenduoti dar kažkas kitas, tuomet bilietų kainą greičiausiai tektų didinti arba mažėtų būtinoji „Smiltynės perkėlos“ dalis. Valstybė jai ir taip kompensuoja už tuos keleivius ir transportą, kuris keliamas nemokamai. Atsiradus Kuršių nerijos nacionalinio parko daliai, valstybei tektų dar didinti kompensaciją. Ji negali leisti, kad jos valdoma bendrovė „Smiltynės perkėla“ (valstybė turi 98,99 proc. akcijų) dirbtų nuostolingai arba valstybė iš jos negautų dividendų.

Įžvelgta ir tai, kad 1 proc. tarifą, kurio norėtų Kuršių nerijos nacionalinis parkas, būtų sunku apskaičiuoti ir administruoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Caras

Caras portretas
Siūlau ivesti vietiniams rinkliava už tai kad vaziuoja į Klaipeda!!!!!

cirkas

cirkas portretas
Dar reikėtu ir iš Jūrų muziejaus už bilietukus, iš arklininkų, traukinuko... po 1% paimti.

Anonimas

Anonimas portretas
Juokinate, ponas žurnaliste! Patariu atnaujinti savo geografijos žinias. Įvažiavimas apmokestintas tik į Neringos miestą, o ne į Kuršių neriją. Išsikėlę keltu, išsikeliate tiesiai į Kuršių nerijos pusiasalį, kuriame įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas apimantis Neringos ir Klaipėdos miestam priklausančias teritorijas. Taigi, būtų tvarkoma viskas bendrai...
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių