Keturkojai paplūdimiuose vis dar nepageidaujami

Klaipėdos savivaldybės politikai jau kelis kartus buvo pasiryžę įrengti specialias paplūdimių zonas, į kurias šeimininkai galėtų atsivesti ir savo augintinius. Tačiau tokia iniciatyva užgesdavo taip pat greitai, kaip ir atsirasdavo. Gyvūnams paplūdimiuose – nevieta. Toks griežtas teiginys yra grindžiamas higienos norma, pagal kurią šuo turėtų būti ten, kur nėra žmonių.

Kreipėsi į ministeriją

Klaipėdos savivaldybės politikai prieš kelerius metus vienijo jėgas ir bandė tartis su Neringos, Palangos savivaldybėmis. Visos trys pajūrio savivaldybės ketino kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtų pakeistos dabar galiojančios higienos normos ir savivaldybės turėtų teisę pačios nustatyti tam tikras zonas paplūdimiuose, į kurias žmonės galėtų atsivesti savo keturkojus.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus Virginijaus Urbono nuomone, vienintelė priežastis, kodėl ši iniciatyva netapo realybe – speciali higienos norma, kurioje aiškiai parašyta, kad gyvūnų paplūdimiuose negali būti.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova taip pat tikino, kad vienintelis tarybos nario paklausimas 2012 metais buvo neįgyvendintas dėl higienos normų.

„Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma, kurios vienas punktas aiškiai nurodo, kad į paplūdimius draudžiama vesti šunis ir kitus gyvūnus“, – aiškino I.Nachčiunova.

Tačiau ji patikino, jog dėl šio klausimo iš Klaipėdos į Sveikatos apsaugos ministeriją buvo siųstas paklausimas.

Šunų pasivaikščiojimo zonos iniciatorės Klaipėdos miesto tarybos narės Nataljos Istominos teigimu, iniciatyva taip ir liko tik Klaipėdos miesto savivaldybės.

„Bandėme tartis su Neringos, Palangos savivaldybėmis, kad būtų bendras raštas, kadangi mūsų paplūdimiai yra bendri. Pokalbio metu buvo pareikštas noras, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Negavome konkretaus atsakymo. Parašėme raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, tačiau gavome labai formalų atsakymą. Kai bus peržiūrimos higienos normos, tada bus svarstoma galimybė vykdyti ir teikti pastabas“, – pasakojo N.Istomina.

Ieško naujų būdų

Iniciatyva išskirti 100–200 metrų ilgio paplūdimio ruožą poilsiautojams su šunimis ir kitais naminiais gyvūnais taip ir liko neįgyvendinta, tačiau ir toliau yra ieškoma šios problemos sprendimo būdų.

N.Istominos nuomone, nebūtų jokios problemos, jei tame pačiame paplūdimyje būtų įrengti specialūs konteineriai šunų ekskrementams.

Pasak politikės, yra dar vienas sprendimas – greta bendrų paplūdimių įrengti atskiras zonas.

"Kol kas diskutavome tik apie nedidelės zonos, tam tikro ruožo įrengimą pasivaikščiojimams su šunimis. Jei šalia kiekvieno paplūdimio būtų dar atskira zona, tai būtų puiki išeitis“, – samprotavo pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji inspektorė Nina Gendvilienė prasitarė, jog yra tos pačios nuomonės, kad reikia specialių paplūdimių, į kuriuos žmonės galėtų atsivesti ir šunis, ir siūlė daugiau sprendimo būdų. Vienas iš jų – dalį paplūdimių privatizuoti. Tokiu būdu savivaldybė galėtų skirti daugiau pinigų, bet ir ši idėja neprigijo.

Kalbėdama apie specialią įrangą, N.Gendvilienė paminėjo, kad ji išties kainuoja, o savivaldybė lėšų neturi.

„Visada atsiranda dilema: ar pastatyti dėžę šunų ekskrementams, ar įrengti gėlyną. Pasirenkamos gėlės“, – teigė inspektorė.