Kai kurie klaipėdiečiai, lig šiol slegiami tarybinių laikų nostalgijos, nė nenutuokia, kaip griežtai jų asmeninį gyvenimą sovietmečiu kontroliavo viena galingiausių represinių struktūrų – KGB. Agentai veikė kiekvienoje įstaigoje, tad bet koks nelojalus žodis ar veiksmas būdavo tuoj pat išaiškinamas ir fiksuojamas.

Įgaliotinio įstaiga

Galimybė pažvelgti į KGB veiklos užkulisius atsirado, kai Lietuvos valstybės ypatingasis archyvas paviešino šios struktūros dokumentus.

1954 m. LSSR KGB įgaliotinio įstaiga įkurta ir Klaipėdos miestui. Ji kontroliavo uosto, laivyno, pramonės įmonių, mokyklų ir visų likusių gyvenimo sričių veiklą uostamiestyje. Kitaip tariant, visas gyvenimo sritis.

Struktūrų veikla ypač suaktyvėjo nuo 1959 m., kai turistų grupėms leista apsilankyti Lietuvoje. Tada susidurta su naujais iššūkiais: kaip apsaugoti strategiškai svarbią informaciją nuo vakariečių ir kaip kontroliuoti asmenis kelionių į Vakarus metu.

Klaipėda sovietinių saugumiečių buvo prižiūrima ypač stipriai, nes čia – išorinė valstybės siena su geležine uždanga, čia atvykdavo užsienio laivai, kurių jūrininkus KGB traktavo kaip potencialius sovietinės valstybės priešus. Čia gyveno ir vokiečių tautybės asmenų, kurie palaikė ryšius su į Vokietiją išvykusiais giminaičiais, veikė strateginės pramonės įmonės, jas taip pat reikėjo kontroliuoti.

Tad tokiai milžiniškai saugumo struktūrai, kurioje dar 1990 m. Klaipėdoje oficialiai dirbo apie 160 darbuotojų (iš jų 40 nuolat buvo komandiruoti į laivus), reikėjo ir nemažai įvairios paskirties patalpų.

Demaskavo buveines

Klaipėdietis Zenonas Lapinskas (Volkovas) tarybiniais laikais dirbo Gamybinėje butų ūkio valdyboje Nr. 1 juristu. Šiai tarnybai buvo pavaldžios kelios butų ūkio valdybos.

"Mano buvęs viršininkas A.V. KGB struktūroms nuomojo patalpas. O aš buvau juristas, prieidavau prie tų dokumentų ir iššifravau, kuriose patalpose veikia įslaptintos tarnybos. Pavyzdžiui, dabartinėje Vilties g. 2 veikė tokia keista įstaiga – Pabaltijo žemės darbų tyrinėjimo valdyba, o iš tikrųjų ten buvo KGB 7-asis poskyris", – tvirtino Z.Lapinskas (Volkovas).

Tai buvo viena slapčiausių tuo metu KGB tarnybų, o klaipėdietis nepriklausomybės pradžioje ją "išslaptino". Prieš 24 metus, pasitelkęs patriotiškai nusiteikusius fotografus ir žurnalistus, klaipėdietis sugebėjo įeiti į tas patalpas ir parengė straipsnį apie šią "ragų ir nagų kontorą" tada populiariam atgimimo laikraščiui "Mažoji Lietuva".

"Ten už seifų aptikome užkištus milžiniškus visų Klaipėdos viešbučių planus, kambariai sužymėti įvairiomis spalvomis – vadinasi, vienur veikia pasiklausymo aparatūra, kitur – ir vaizdo filmavimo įranga. Tiesa, seifo turinio patikrinti negalėjome. Tie seifai buvo užplombuoti, o ant plombų – trys raidės KGB. Budinti darbuotoja, kurią tada ten aptikome, dabar žuvimis turguje prekiauja", – pasakojo Z.Lapinskas (Volkovas).

Galvažudžių priedanga

Dar viena slapta KGB kontora veikė S.Daukanto gatvėje 35. Ten iš kiemo pusės rūsyje vėliau aptiktos patalpos, kuriose po grindimis ir sienose buvo įtvirtinti rankos storio kabeliai.

"Galimas dalykas, kad ten buvo įrengta telefonų pasiklausymo stotis. Išsiaiškinome, jog darbuotojai pasikeisdavo tik porą kartų per mėnesį, ten buvo patalpos poilsiui ir nedidelė virtuvėlė. Buvo ir daugiau tokių keistų vietų, kuriose aktyviai veikė represinės struktūros", – pasakojo klaipėdietis.

Dar viena keista įstaiga funkcionavo dabartinės Liepų gatvės 26 name. Ten tada buvo vienas tų padalinių, kur saugumiečiai bei kriminalistai dirbo su nusikalstamomis struktūromis, ten suplaukdavo visa įmanoma informacija apie bet kurį sistemą dominantį asmenį. O žinias dažniausiai sunešdavo kriminalinio pasaulio atstovai.

Tokie "ypač daug žinantys" KGB bendradarbiai su nusikalstama uodega buvo vadinami "dideliais žmonėmis". Kai jie gaudavo tokį titulą, būdavo saugomi valstybės. Tačiau vėliau dauguma jų buvo nužudyti, kad neatskleistų turimos informacijos.

Teigiama, kad kai kurie jų liūdnai pagarsėję galvažudžiai, šiuo metu nuteisti iki gyvos galvos, buvo aktyvūs KGB talkininkai nešvariems "valstybiniams užsakymams". Esą būtent todėl daugumos jų veiklą kurį laiką tuometė valdžia toleravo, tačiau kai jie peržengė nustatytas "veiklos" ribas, vienus galvažudžius teko neutralizuoti visam laikui, kitus – įkalinti.

Taikiklyje – "liaudies priešai"

Sovietinės sistemos tarnai priešus įžvelgė visur. Tinklalapyje kgbveikla.lt paviešinti dokumentai, kuriuose rašoma, jog "1963 m. Klaipėdos mieste ir rajone gyvena apie 800 žmonių, kurie nuolat susirašinėja su giminaičiais užsienyje, maždaug 100 žmonių susirašinėja su kapitalistinių šalių pasiuntinybėmis Maskvoje. Dar 2 200 miestiečių gauna piniginę ir kitokią materialinę paramą iš užsienio, didžioji dalis vokiečių tautybės, kurie palaiko ryšius su giminėmis, gyvenančiais VFR".

Toliau ataskaitoje rašoma, kad visą šią sritį kontroliuoja vyresnysis operatyvinis saugumo darbuotojas Astromskas, kuriam talkina 5 agentai.

Saugumiečiai išsiaiškino, kad Klaipėdos rajone gyvena 1,7 tūkst. vokiečių tautybės žmonių. Iš jų – 361 gauna siuntinius iš VFR, 35 gauna iš ten pašalpas, 157 asmenys lankėsi VFR atstovybėje Maskvoje, 452 – susirašinėja su giminaičiais VFR.

Prekybos uosto kontrolė

Milžinišką dėmesį KGB skyrė Klaipėdos prekybos uostui, kuriame, kaip rašoma 1963 m. ataskaitoje, dirbo 1,7 tūkst. žmonių, iš kurių net 800 darbo reikalais turėjo galimybę bendrauti su užsienio jūrininkais. Iš jų 607 asmenys turi teisę užeiti į užsienio laivus.

Didelis saugumo dėmesys skiriamas užsienio laivų jūrininkų kontrolei. "Priešų žvalgų" tarp jūrininkų Klaipėdoje ieškojo 4 operatyviniai saugumo darbuotojai ir 30 agentų.
Ataskaitoje rašoma, jog "pavyko išaiškinti 26 įtartinus incidentus su užsienio jūrininkais, 8 iš jų perduoti tolesniam patikrinimui".

Be to, "tarp uosto dirbančiųjų 12 žmonių palaiko ryšius su užsieniu, 4 buvo teisti už valstybinius nusikaltimus, 36 žmonės kažkada gaudavo pašalpas iš užsienio, turima medžiaga apie 43 darbuotojus, kurie skleidžia antitarybines nuotaikas", – rašoma 1963 m. KGB ataskaitoje.

Dar priduriama, kad Prekybos uostą kontroliuoja KGB darbuotojas draugas Golubevas, turintis 12 agentų. Tais pačiais 1963 m. saugumui buvo įskųstas tada 19-metis Alfonsas Stanys.

"1963 m. vasario 5 d. iš patikimo asmens K gavome pranešimą, kad jo sūnaus pažįstamas, vardu Alfonsas, dirbantis elektriku Jūrų prekybos uoste, prasitarė, kad vasario 16 d. rengiasi paminėti vadinamąją Nepriklausomybės dieną ir norėtų išplatinti antitarybinio turinio lapelius, todėl domėjosi galimybe kur nors gauti spausdinimo mašinėlę", – rašoma KGB ataskaitoje.

Saugumiečiai labai greitai išaiškino "liaudies priešą" ir jo bendrus bei juos nukenksmino.

"Nepatikimieji" laivyne

Sunku įsivaizduoti, kaip tarybų valstybei galėjo pakenkti žuvis gaudantys klaipėdiečiai, bet juos saugumiečiai irgi buvo suėmę į nagą.

Ataskaitoje skelbiama, kad 3 operatyvininkai su 37 agentais stebi 121 žvejybos laivą ir 1,5 tūkst. juose dirbančių žvejų.

Sekamos buvo ir transportinio laivyno įgulos, nes jų laivai įplaukdavo į užsienio uostus. Jūrininkus kontroliavo 2 operatyviniai darbuotojai su 23 agentais ir 7 rezidentais.
Saugumiečiai Klaipėdoje darbo turėjo ir krante. Jie prižiūrėjo "Baltijos" laivų statyklą, laivų remonto įmones, naftos bazę, eksperimentinį medžio drožlių plokščių kombinatą, dvi gelžbetonio gamyklas ir net "Trinyčių" fabriką, jau nekalbant apie ryšių kontorą, civilinės saugos štabą, karinį komisariatą ir begalę kitų tarnybų.

Paminėjo sukilimo metines

Remiantis KGB dokumentais, Klaipėdoje 1961-ųjų birželio 23 d., kai sukako 20 metų nuo Birželio sukilimo uostamiestyje, pasirodė štai tokio turinio lapeliai:
"Draugai, Lietuvos patriotai, kovokite už laisvę ir Lietuvos nepriklausomybę. Šalin vergovės pančius!"

Lapeliai buvo parašyti ranka lietuviškai, pieštuku, per kopijavimo popierių ir kanceliariniais smeigtukais pritvirtinti prie stulpų, medinių tvorų ir net Vykdomojo komiteto durų.

Klaipėdos KGB aparato darbuotojai ir kiti sovietų valdžiai lojalūs piliečiai surinko 22 tokius atsišaukimus.

"Po išsamaus tyrimo nustatyta, kad antitarybinio turinio lapelius parašė trys autoriai, galimas dalykas vienos iš miesto vidurinės mokyklos 7–9 klasės mokiniai", – rašoma saugumo ataskaitoje.

Neilgai trukus, tų pačių metų liepos 7 d., KGB gavo agento "Famas" pranešimą, kad laivų remonto įmonėje dirbantis ir 5-oje vidurinėje jaunimo darbininkų mokykloje besimokantis Julius Mačernis buvo iškėlęs "buržuazinės" Lietuvos vėliavą ir yra "pasirengęs dar kažką padaryti". Todėl jis buvo patikrintas. Po grafologinės ekspertizės paaiškėjo, kad dalies atsišaukimų autorius – būtent jis.

Šie ir tūkstančiai kitų atvejų rodo, kad KGB kontroliavo, baudė ir skverbėsi į daugybės žmonių gyvenimus.
Istorikai teigia, kad per visą sovietmetį šiai represinei struktūrai tarnavo daugiau nei 160 tūkst. Lietuvos žmonių. O keliems šimtams tūkstančių jie sulaužė gyvenimus, sunku įsivaizduoti.