Kiek metų Lietuvos jūrų laivynui?

Įvairios jūrinės datos

Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva Klaipėdoje surengtame forume diskutuota apie Lietuvos jūrų laivyno gimtadienį.

Istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas teigė, kad kai išgirsti minint 1921 metus, išsigąsti, jog Lietuva istoriją skaičiuoja tik po 2018-ųjų.

"Jogaila jūrą pirmą kartą pamatė 1427 m. Palangoje. Tik per Jogailą mes turime Palangą, nes Vytautas norėjo ją atiduoti vokiečiams. Šiokį tokį santykį su jūra turėjo ir Mindaugas, Gediminas, Vytautas, Žygimantas Augustas, nekalbant apie Radvilas ir Chodkevičius. Galime prisiminti ir tai, kad XVII amžiuje Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bandė sukurti Šventosios uostą", – pastebėjo A.Bumblauskas.

Istorikė docentė Genutė Kirkienė priminė, kad dar 1568 m. Žygimantas Augustas įkūrė Jūrų komitetą, kuris buvo pirmasis Europoje, nors ir egzistavo trumpai. Vertinant Lietuvos jūrinę istoriją, ji siūlo nepamiršti ir Abiejų Tautų Respublikos, Olyvos mūšio 1627 m. Jame Abiejų Tautų Respublika pristatė 10 laivų. Lenkai savinasi, kad tai jų laivai su samdytais jūrininkais užsieniečiais. Lietuva buvo Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje, todėl ir jos indėlis yra.

Genutė Kirkienė: siūlau prisiminti, kad dar 1568 m. Žygimantas Augustas įkūrė Jūrų komitetą, kuris buvo pirmasis Europoje, nors ir egzistavo trumpai.

Istorikas profesorius Vasilijus Safronovas siūlė grįžti ir į kaperiavimo laikus. 1463 m. Elbingo ir Gdansko miestai pasamdė laivyną kovoti prieš Livonijos ordiną. 1517 m. Žygimantas Senasis išdavė kaperiavimo leidimus jūrininkams apginkluoti laivus ir stoti jo pusėn. 1561 m. tą patį padarė ir Žygimantas Augustas.

Lenkai, kalbėdami apie savo laivyno ištakas, sieja jas su 1517 m. kaperiavimo leidimu. Ar tą patį reikia daryti ir Lietuvai?

A.Bumblauskas svarstė, kad mūsų jūrinė politika buvo vykdoma kartu su Lenkija, todėl mums jos nereikėtų bijoti. Jam Gdansko jūrų muziejuje įspūdį padarė ekspozicija, pavadinta "Litwa i Polska: spicz Europa" ("Lietuva ir Lenkija: Europos spyglys"), kur buvo pristatyta XVI–XVII amžiaus ekonomika, upių ir jūrų uostai. Lietuvai teko nemažas vaidmuo.

Alfredas Bumblauskas: Lietuvos laivyno pradžia galėtų būti laikomi 1999 m., kai karinis laivas "Vėtra" perplaukė Atlantą vykdamas į JAV.

Salacgryvos mūšio reikšmė

Grynai lietuviška jūrinės istorijos data galėtų būti 1609-ieji. Tuomet Lietuvos etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, su kariuomene išjojęs iš Biržų pilies, Pernu užgrobė du didelius laivus, išplaukė į jūrą ir naktį iš kovo 23-iosios į 24-ąją puolė Salacgryvos uostą, kuriame buvo Švedijos laivai.

Šiame mūšyje pirmą kartą panaudoti padegamieji laivai. Tam reikėjo taktinio sumanumo ir karinės išminties. Netikėtai užpulti švedai neteko dviejų laivų, kiti laivai pabėgo. Po šio mūšio nuo švedų apgulties buvo išgelbėta Ryga.

Tais metais tai buvo drąsus lietuvių išpuolis, kai, neturint savo laivyno, užgrobus svetimus laivus, buvo laimėtas strategiškai svarbus mūšis ne prieš bet ką, o prieš Baltijos jūroje viešpatavusio Švedijos karaliaus Karolio IX laivus.

Ar galima tą mūšį laikyti Lietuvos jūrinio laivyno pradžia?

Istorikė G.Kirkienė mano, kad į jūrinį laivyną reikėtų žvelgti platesniu kontekstu. Nepaisant J.K.Chodkevičiaus narsos, tai buvo tik vienas epizodas.

Istoriko V.Safronovo nuomone, jei laikomės nuostatos, kad Klaipėda su savo istorija yra Lietuvos dalis, tai turime prisiminti ir 1549 m., kai Klaipėdos pirkliai iš Prūsijos hercogo gavo pirmąjį leidimą statyti laivą.

Vasilijus Safronovas: jei suprantame laivyną, kurį kuriant dalyvavo valstybė, tai pirmasis yra 1927 m. įsigytas laivas N59, tapęs "Prezidentu Smetona".

Ar dabartinė modernioji Lietuvos istorija ir senoji istorija, ypač Klaipėdos krašto, turi tęstinumą? A.Bumblauskas priminė vokiečio istoriko Alfredo Helmano žodžius, kad senoji ir modernioji istorija negali būti skirtingos, jos yra tos valstybės, kuriam šiuo metu priklauso kraštas, dalis.

Istorikai vieningai sutarė, kad Lietuvos jūrinę istoriją reikia įdėmiai analizuoti, ieškoti sutarimo, kokią datą galima būtų laikyti tos istorijos pradžia.

Anot A.Bumblausko, panašiai yra ir Lenkijoje. Jie savo šiuolaikinės Lenkijos istoriją pradėjo traktuoti gana vėlai, bet suprato, kad reikia gilintis ir į Abiejų Tautų Respublikos bei dar ankstesnius laikus.

Kas tas laivynas?

Moderniosios Lietuvos istorijoje lietuviško laivyno sukūrimas prasideda 1921 m. kovo 4 dieną, kai į Klaipėdą atplaukė pirmasis laivas "Jūratė" su Lietuvos trispalve.

Ar ši data jau tikrai yra neginčijama Lietuvos laivyno istorijos pradžia?

V.Safronovas laikosi nuostatos, kad gali būti įvairių Lietuvos jūrų laivyno istorijos pradžios apibrėžimų. Jei suprantame laivyną, kurį kuriant dalyvavo valstybė, tai pirmasis yra 1927 m. įsigytas laivas N59, tapęs "Prezidentu Smetona". Pirmasis prekybinis laivas su valstybės dotacija nupirktas tik 1936 m.

1921 m. pirmųjų laivų epopėjoje Lietuvos Respublika tiesiogiai iš viso nedalyvavo. Tie laivai atsirado privačia iniciatyva. Su Lietuva juos siejo tai, kad jie atplaukė į uostą su nacionaline šalies vėliava.

Istorikas A.Bumblauskas teigė, kad, jo supratimu, bet kokią valstybę labiau pristato ne prekybinis, o karinis laivynas, kuris atlieka kokius nors ypatingus žygius. Jo nuomone, Lietuvos laivyno pradžia galėtų būti laikomi 1999-ieji, kai karinis laivas "Vėtra" perplaukė Atlantą vykdamas į JAV.

"O kuo bloga data? Nei Žygimanto Senojo, nei J.K.Chodkevičiaus laikais karo laivų neturėjome. Prieškario "Prezidentas Smetona" buvo nelabai koks laivas, jis atliko tik parodomąją pakrančių apsaugos laivo funkciją, daugiau nieko. Net kulkosvaidžio tinkamo neturėjo", – teigė A.Bumblauskas.

Istorikas Romualdas Adomavičius sakė norintis apginti modernios Lietuvos laivyno 1921 m. pradžios datą. Šios datos šimtmečio minėjimas šiais metais buvo šiek tiek ir provokacija. Ji pasisekė, nes mūsų šalies akademinė visuomenė prakalbo apie Lietuvos jūrų laivyno ištakas, tai iki šiol mažai daryta. Dar svarbiau būtų netolimoje ateityje atlikti išsamų Lietuvos jūrinio santykio istorinėje perspektyvoje tyrimą.