Dienos komentaras

Kieno rusai yra geresni

Varniuose puotavę libdemai pakeitė spalvą. Oranžiniais tapę paksininkai vykdė „Strekoza“ planą: nusimesti prorusiškos partijos įvaizdį, kad galėtų patraukti Seimo rinkimuose radikaliuosius rinkėjus. Tuos, kurie tarp rusų tautos ir okupantų deda lygybės ženklą. Tūlam radikalui ir rusų disidentai, sėdėję už pažiūras kartu su lietuvių politkaliniais, niekuo nesiskiria nuo enkavėdistų ar kagėbistų. Libdemai Varniuose ištraukė į viešumą antirusišką šūkį „REIKIA SEIMUI MŪSŲ - NE USPASKIO RUSŲ“ ir pasislėpdami nuo paparacų leido per gerklę, matyt, nacionalinį gėrimą „Vodka“. Tikriausiai reikėjo ne vieną litrą per smegenis perleisti, kad sugalvotumei pasidirbdinti tokį viešųjų ryšių skandalą. Provokacinis šūkis, matyt, atspindi libdemų siekius - atsivesti į Seimą tas Rusijos struktūras, kurios dirba Vladimirui Putinui, o ne Viktorui Černomyrdinui. Todėl ir suskirstė rusus į savus ir Viktoro Uspaskicho. Lietuvoje jau seniai beturėjome tokį atvirą išpuolį prieš rusų tautą. Varniškis šūkis priminė 1992-uosius, kai jaunalietuviai marširuodavo gatvėmis su plakatais: „Rusai, lauk iš Lietuvos“, aiškindami, kad tai lietuviškas vertimas iš angliškojo: „Red army go home.“ Po to Lietuvos valdžiai tekdavo ilgai aiškintis žmogaus teisių gynėjams ir demokratinių šalių vadovams, atsakinėti į Rusijos vyriausybės notas. Ir vėl rinkti prarastam autoritetui taškus, kad svetima kariuomenė būtų greičiau išvesta iš Lietuvos ir nepaliktų keleto dalinių vietinių rusakalbių saugumui užtikrinti.

Mūsų marginalai, nepajėgdami į save atkreipti dėmesio kitaip, pavyzdžiui: originaliomis Lietuvos vystymo vizijomis, programomis, ir griebiasi daug proto nereikalaujančios skandalų kėlimo taktikos. Tai gali būti ir įvairaus plauko šustauskų, murzų, oželių, mažonų pasityčiojimai iš žydų, patenkinant savo profašistinę orientaciją. Reakcija į šiuos nacistinius išpuolius primena sovietinių laikų studentų komjaunimo susirinkimų viešumą. Juose reikėdavo vieningai pasmerkti kartais ant Klaipėdos senamiesčio sienų iš po nakties atsirandančius antirusiškus šūkius. Panašius į tuos jaunalietuvių, tik tada dar su skyrybos ir rašybos klaidomis: „Rusai lauk iš Letuvos.“ Tuomet visas šis farsas gyvenimą užbaigdavo partkomo ir KGB stalčiuose, nes užtekdavo, pavyzdžiui, Gargždų centre paryškinti blunkančio šūkio „Tautų mus draugystė - kaip plienas tvirta“ raides. Dabar kiekvienas nacistinis išpuolis daro nepataisomą žalą valstybės prestižui, menkina Lietuvos įvaizdį bei galimybes greičiau pakilti iš elgetiško pragyvenimo lygio duobės.