Kitataučiai mokiniai Klaipėdą renkasi dėl tarptautinių ugdymo programų

  • Teksto dydis:

Uostamiestyje šiuo metu gyvenantys, tačiau užsienyje anksčiau mokslus išbandę mokiniai teigia, kad nors Klaipėdoje jie jaučiasi komfortiškai, pastebi esminių skirtumų tarp Lietuvos ir kitų šalių ugdymo įstaigų. Visgi dažno iš jų pasirinkimą mokytis Klaipėdoje lėmė ne vien šeiminės aplinkybės, bet ir sąmoningas pasirinkimas siekti kokybiškesnio išsilavinimo.

Dėmesį patraukė tarptautinio ugdymo programa

Iš Ispanijos kilusi, vokiškų šaknų turinti 17 metų Klaipėdos licėjaus mokinė Katharina Ganser į Klaipėdą mokytis atvyko 2021 metų pradžioje. Kaip teigia jauna mergina, jos dėmesį patraukė licėjuje įdiegta ir jau ne pirmus metus vykdoma tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate arba IB) programa.

Išmokau atrasti balansą tarp veiklų, atradau geresnį mokymosi ritmą ir šiandien tikrai labai džiaugiuosi savo pasirinkimu mokytis Klaipėdoje.

Nors pirmieji metai mokantis pagal dvikalbę tarptautinę programą Katharinai buvo sudėtingi, šiandien antrosios gimnazinės klasės mokinė jau gali lengviau mėgautis ugdymo procesu. „Pirmieji metai buvo labai sudėtingi. Nauja mokykla, karantinas, nauji mokytojai, aplinka. Visko atrodė per daug, reikėjo įsisavinti daug naujų dalykų. Tikrai nedaug likdavo laisvo laiko. Tačiau antrieji metai jau buvo kitokie. Išmokau atrasti balansą tarp veiklų, atradau geresnį mokymosi ritmą ir šiandien tikrai labai džiaugiuosi savo pasirinkimu mokytis Klaipėdoje“, – teigia Katharina.

Klaipėdos licėjaus gimnazistė teigia, kad tarptautinio bakalaureato programa jai suteikia ne tik mokslines žinias, bet ir svariai prisideda prie asmenybės formavimo. „Mokydamasi pagal šią programą išmokau daug dalykų, kurie nėra susiję vien su tiesioginėmis disciplinomis. IB programa ugdo laiko planavimo įgūdžius, kritinį mąstymą. Taip pat kažkiek padeda iš naujo atrasti save, geriau pažinti savo asmenybę bei labiau suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses“, – įspūdžiais dalijasi K. Ganser.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Lietuvos ugdymo įstaigoje atrado daugiau laisvės

Paprašyta įvardinti esminius skirtumus tarp dabartinės savo ugdymo įstaigos ir buvusios mokyklos užsienyje, Katharina teigia, kad licėjuje moksleiviams suteikiama daug daugiau laisvės. „Nors užsienyje mokslai man asmeniškai buvo lengvesni, tačiau atvykus į Klaipėdą pastebėjau, kad mokiniams čia suteikiama daugiau laisvės. Skirtingai nei užsienyje, čia mokiniai turi įvairesnes pertraukas, laisvai gali judėti po visą mokyklos teritoriją bei naudotis jos infrastruktūra. Taip pat daugiau laisvės saviraiškai, diskusijai, savo nuomonės išsakymui jaučiame ir pamokų metu bei visame ugdymo procese“, – sako mergina.

Panašius pastebėjimus apie suteikiamą didesnę laisvę išsako ir kitas Klaipėdos licėjaus mokinys, 19-metis Gustavs Nolle, kuris į licėjų atvyko mokytis iš Latvijos. Paskutiniuosius mokslo metus mokykloje skaičiuojantis būsimas abiturientas kalba, kad jį itin nustebino vietinių pedagogų brandus požiūris į mokinius.

Licėjuje labai juntamas ir mokytojų autoritetas, kurį jie sunkiu darbu užsitarnavo per visus veiklos metus, todėl norint siekti rezultatų privalai dėti deramas pastangas.

„Klaipėdos licėjuje mokyklos pedagogų bendruomenė į mokinius žiūri kaip į suaugusius ir brandžius žmones. Tai atveria daugiau laisvės saviraiškai ir suteikia pasitikėjimo. Iš kitos pusės, kartais toks požiūris leidžia mokiniams papiktnaudžiauti esama padėtimi ir ne iki galo kokybiškai atlikti užduotis. Visgi licėjuje labai juntamas ir mokytojų autoritetas, kurį jie sunkiu darbu užsitarnavo per visus veiklos metus, todėl norint siekti rezultatų privalai dėti deramas pastangas“, – sako Gustavs.

Į Klaipėdą atvyko siekti geresnio išsilavinimo, džiaugiasi viešuoju transportu

Tęsti mokslus ne gimtojoje šalyje latvį vaikiną paskatino noras studijuoti pagal tarptautinio bakalaureato programą bei tinkamai pasiruošti vėlesnėms studijoms užsienyje. Nors Gustavs Klaipėdoje gyvena vienas, be šeimos, Lietuvos uostamiestyje, pasak jaunuolio, jis jaučiasi komfortiškai, o namų ilgesį jam padeda numalšinti nauji draugai. „Man patinka Klaipėda. Gyvenimas čia yra pakankamai lengvas, tačiau tuo pačiu ir labai dinamiškas. Man labai patinka, kad mieste puikiai sutvarkyta viešojo transporto sistema. Čia gyvena labai įvairūs ir įdomūs žmonės. Nors kartais pasiilgstu savo šeimos, nes čia gyvenu vienas, tačiau jau turiu platų gerų draugų ratą, kurie man neleidžia nuobodžiauti“, – mintimis dalijasi licėjaus mokinys iš Latvijos.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Sparčiai didėjanti tarptautinė bendruomenė – net iš 9 skirtingų šalių

Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė sako, kad per paskutiniuosius keletą metų tarptautinė mokinių bendruomenė ugdymo įstaigoje stipriai padidėjo: „Šiandien licėjuje jau turime auklėtinių iš Armėnijos, Danijos, JAV, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Libano, Latvijos, Norvegijos ir Ukrainos. Taip pat mūsų ugdymo įstaigoje mokosi nemažai mokinių iš mišrių šeimų, kuriose vienas iš tėvų yra lietuvis, o kitas užsienio šalies pilietis. Tokių mokinių turime beveik kiekvienoje licėjaus klasėje“. Klaipėdos licėjaus direktorės teigimu, licėjuje mokslus vis dažniau pageidauja tęsti ir iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikai, kurie mokyklą jau būna pradėję lankyti užsienio valstybėje.

Pokyčiai paskatino keisti ir mokyklos statusą

Pasak R. Kontautienės besikeičiantis tautinis licėjaus bendruomenės paveikslas šiemet atvedė Klaipėdos licėjų ir prie naujo mokyklos statuso. „Nuo šių mokslo metų pradžios Klaipėdos licėjus save pristato kaip tarptautinę ugdymo įstaigą. Tarptautinio ugdymo patirtį pradėjome kaupti dar prieš du dešimtmečius, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba. Joje mokėsi vaikai iš Kanados, kurių tėvai tuo metu dėstė LCC universitete. Tad galime sakyti, kad link šio statuso atėjome natūraliai“, – sako R. Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus direktorė doc. dr. R. Kontautienė: „Tarptautinio ugdymo patirtį pradėjome kaupti dar prieš du dešimtmečius, kuomet licėjuje buvo suformuota jungtinė klasė ugdymui išskirtinai anglų kalba.“

Pasak mokyklos vadovės, jau prieš du dešimtmečius buvo pastebimos tendencijos, kad kintant migracijos procesams bei Lietuvai vis labiau tampat atvirai viso pasaulio ekonominėms bendruomenėms, tarptautinių ugdymo įstaigų poreikis Klaipėdoje tik didės. „Pagrindinis keliaujančių šeimų galvos skausmas švietimo srityje – skirtingos ugdymo programos. Skirtingų šalių ugdymo sistemų skirtumai dažniai stipriai apsunkina vaiko perėjimą į tą pačią klasę kitoje valstybėje. Todėl atvykus į kitą šalį tėvai dažnai pageidauja, kad jų vaikai turėtų galimybes tęsti mokslus pagal pasaulyje pripažintas tarptautines programas. Tačiau labiausiai džiugina tai, kad Klaipėdą vis dažniau atranda ir tie mokiniai, kurie tikslingai pasirenka tęsti čia mokslus pagal tarptautines programas, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai tuo metu gyvena Lietuvoje“, – teigia dr. R Kontautienė.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Programa, ruošianti geriausiems pasaulio universitetams

Kaip kalba licėjaus vadovė, esminiu lūžiu, paskatinusių tarptautinių mokinių pagausėjimą mokymo įstaigoje, tapo prieš kelis metus sėkmingai įdiegta tarptautinio bakalaureato (angl. International Baccalaureate) programa.

Klaipėdos licėjuje šiuo metu mokiniai turi galimybę mokytis pagal dvi skirtingas pasaulyje pripažintas tarptautinio bakalaureato programos pakopas. Vidurinė pakopa (IB Middle Years Programme) skirta 6–10 klasių mokiniams. O IB diplomo (IB Diploma Programme) programa specialiai ruošia vyresnių klasių mokinius studijoms geriausiose pasaulio aukštojo mokslo įstaigose. Nuo naujų mokslo metų pagal tarptautinio bakalaureato programą galės mokytis ir mažiausieji – Klaipėdos licėjus taps pirmąja mokykla šalyje, galinti pagal tarptautinio bakalaureato programą mokyti mokinius nuo 1 klasės (IB Primary Years Programme) iki pat 12 klasės (IB Diploma Programme).

Mokomasi lietuvių ir anglų kalbomis

Be to, pasak mokyklos vadovės, ateinančiais mokslo metais pradinių ir penktų klasių mokiniai turi galimybę pasirinkti mokymąsi pagal dvikalbio ugdymo (anglų–lietuvių k.) programą, o pageidaujantys nuo 6 klasės gali rinktis mokymąsi pagal tarptautinio bakalaureato programas. Būsimi I klasės gimnazistai gali pasirinkti mokymąsi parengiamosiose IB klasėse, kur mokymas vyksta lietuvių–anglų kalbomis, o būsimi III klasių gimnazistai – mokymąsi pagal IB Diploma programą tik anglų kalba. Pradinėse ir 5–10 klasėse tarptautinio bakalaureato klasėse mokymas vyksta lietuvių–anglų kalbomis.

Klaipėdos licėjaus nuotr.

Visos IB disciplinos, priklausomai nuo pakopos, licėjuje yra dėstomos dvejomis kalbomis (lietuvių– anglų) arba tik anglų kalba. „Ši mokymosi programa yra skirta ne tik ugdyti vaiko sugebėjimus mokslo srityje. Jos pagalba ugdomos ir socialinės, analitinės bei psichologinės mokinių kompetencijos. Tai yra tarptautiniu mastu pripažinta ugdymo praktika, kuri yra taikoma įvairiose pasaulio šalyse ir yra patraukli bet kokios tautybės mokiniams“, – sako dr. R. Kontautienė.

Be to, pasak mokyklos vadovės, nuo šių mokslo metų pradinių ir penktų klasių mokiniai bei pageidaujantys nuo 6 klasės rinktis mokymąsi pagal tarptautinio bakalaureato programas, licėjuje taip pat turi galimybę mokytis pagal dvikalbio ugdymo (anglų–lietuvių k.) programą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių