Slaptos povandeninės srovės
Nemažą darbo patirtį Klaipėdoje, ypač centrinėje jos dalyje, turintys rangovai turbūt vieningai pripažins, jog aukštas gruntinis vanduo čia – viena didžiausių problemų.
Pasak M. Valančiaus, šis veiksnys gerokai koreguoja ir kaštus, ir technologinį procesą: „Klaipėdoje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę kainuoja gerokai brangiau būtent dėl gruntinio vandens ir jo keliamo spaudimo grindims. Tenka pasitelkti mikropolius, kurie sustiprina grindis ir atlaiko hidrostatinį spaudimą – antraip jas, kad ir kaip tvirtai įrengtas, tiesiog pakeltų iš apačios“.
Be fizinio spaudimo, vanduo nuolat ieško silpniausių vietų pastato konstrukcijose. Todėl tam tikri sprendimai, kurie kituose šalies regionuose gali būti pasirenkama priemonė, Klaipėdoje tampa tiesiog nediskutuotini.
„Vanduo randa net menkiausius plyšius, todėl konstrukcijų sandarinimas cheminėmis medžiagomis yra ne pasirinkimas, o būtinybė, norint, kad objektas tarnautų ne vieną dešimtmetį“, – teigė įmonės direktorius.
Skaičiuojama, kad dėl specifinių sprendinių pamatai pajūryje vidutiniškai pabrangsta 10–20 proc., palyginti su analogiškais projektais kitose Lietuvos vietovėse.
Pirmenybė – ilgaamžiškumui
Kaip vaizdžiai apibūdino pašnekovas, Klaipėdoje po žeme nugrimzta ta statybos biudžeto dalis, kurios užsakovas savo baigtame pastate niekada nematys, bet be kurios statinys neišstovėtų.
„Tai pasakytina tiek apie mikropolius, kurie priveržia grindis nuo iškilimo, chemines injekcijas, sandarinančias konstrukcijas nuo įsigeriančio vandens, tiek apie sudėtingesnius pamatus ar papildomas vandens lygio žeminimo priemones statybos metu. Kiekvienas šių sprendinių brangus, tačiau kiekvienas be išimties – privalomas“, – pabrėžė M. Valančius.
Druskingas jūrinis oras – dar vienas neatsiejamas pajūrio savitumas. Tokia nuolatinė terpė turi įtakos spartesnei korozijai ir apskritai medžiagų dėvėjimuisi. Nors, pašnekovo teigimu, bendrosios projektavimo normos Lietuvoje pajūrio regionui netaiko kokių nors išskirtinių reikalavimų, patyrę užsakovai įvertina šią aplinkybę.
M. Valančius pastebi ryškią tendenciją: klientai, kurie stato objektus savo reikmėms, o ne pardavimui, vis dažniau pirmenybę teikia ilgaamžiškumui, net jei tai reikalauja didesnių pradinių investicijų. Tai ypač ryšku uosto įmonių sektoriuje.
Gamta turi savo planą
„Nebekyla klausimų, ar turėklai turi būti iš nerūdijančiojo plieno, ar tiesiog dažyti. Konstrukcijos turi būti maksimaliai apsaugotos nuo aplinkos poveikio, o medžiagos parenkamos su didesniu atsargos koeficientu. Klausimas yra ne technologinis, o užsakovo sprendimo – ar rinktis pigiau ir prižiūrėti dažniau, ar brangiau ir pamiršti problemas ilgiems metams“, – aiškino statybų įmonės KRS direktorius.
Tačiau nepaisant net ir kruopščiausio planavimo, Klaipėdos specifika geba pateikti netikėtų scenarijų.
„Vienas atvejų – kai įrengiant požeminius aukštus, jėgos grindys staiga ėmė kilti. Buvo keista tai matyti, atrodė, viskas apskaičiuota ir ištyrinėta. Gilinantis į priežastis paaiškėjo, kad gruntinio vandens lygis ir jo slėgis po pirminių tyrimų padidėjo. Grįžę prie istorinių vietovės dokumentų aptikome, kad toje vietoje kadaise tekėjo upelis, o gretimo objekto rangovai, tvarkydami savo infrastruktūrą, įrengė spraustasienę kaip tik toje vietoje, kur tas upelis anksčiau ištekėdavo. Natūraliai susidarė užtvanka, ir vandens lygis pakilo“, – prisiminė M. Valančius.
Puotautojų detektyvas
Kita neprognozuojamos gamtos istorija – jau ne iš po žemių, o iš „paukščio skrydžio“.
„Įrengėme PVC stogo dangą vienoje uosto įmonių, po metų užsakovas pradėjo skųstis, kad stogas leidžia. Atvykę radome nemažai pratekėjimų, tik iš pradžių niekaip nepavyko suprasti, iš kur jie. Paaiškėjo – kirai mariose pagauna žuvį, atskrenda ant stogo ir ten ją kapoja. Taip snapais prakerta ne tik žuvį, bet ir stogo dangą. Kadangi „lopymas“ būtų buvęs tik laikinas sprendimas, užsakovas nusprendė PVC dangą pakeisti į bituminę – ji atsparesnė prakirtimams. Kaip papildoma nauda – patiems kirams tokia aplinka mažiau tinkama puotai: juoda danga vasarą stipriai įkaista“, – šyptelėjo pašnekovas.
Įvairiems netikėtumams ypač jautri zona – senamiestis. M. Valančiaus pastebėjimu, Klaipėdoje jis mažiau ištyrinėtas nei Vilniuje, nes statybų intensyvumas istoriškai buvo mažesnis. Tai programuoja rizikas, kurios išryškėja tik pradėjus darbus.
Iškalbingas pavyzdys – Atgimimo aikštė, kur pirminį požeminės parkavimo aikštelės projektą teko koreguoti dėl aptiktų istorinių konstrukcijų ir kitų paveldosauginių aplinkybių.
Nematomas veiksmo dalyvis
Be abejo, vienu svarbiausių faktorių, skiriančių Klaipėdą nuo likusios Lietuvos dalies, įvardijamas ir galingas pajūrio vėjas.
„Lyja visur – ir Vilniuje, ir Kaune. Bet vėjas ir jo stiprumas Klaipėdoje kardinaliai kiti. Ten, kur medžiagas galima sandėliuoti be papildomų prieraišų, Klaipėdoje jos taip išbūna tik iki pirmo stipresnio gūsio. Jei statybinė tvora nėra papildomai išramstyta – po pietų ji jau, tikėtina, gulės ant žemės“, – kasdienybės detalėmis dalijosi KRS direktorius.
Tai atsispindi ir projektavimo stadijoje – vėjo apkrovos normos statiniams pajūryje yra aukštesnės, o tai reikalauja tvirtesnių laikančiųjų konstrukcijų ir specialių fasado tvirtinimo sprendimų.
Kokių klaidų ir grėsmių nepavyksta išvengti mažiau patyrusiems rangovams ar užsakovams, kurie neįvertina uostamiesčio gamtinės duotybės?
„Didžiausių grėsmių kyla tada, kai deramo dėmesio neskiriama vandens lygio pažeminimo priemonėms. Ilgainiui tai virsta žvėriškais kaštais. Todėl dažnai pasveriame – gal apsimoka iš karto rinktis brangesnę įrengimo technologiją, kuri bus greitesnė, patikimesnė ir galiausiai ekonomiškesnė. Svarbiausia – suprasti, kad Klaipėdos pakrantė nėra vienalytė. Kai kur situacija tikrai nėra bloga, o kai kur reikia rimtų sprendimų nuo pat pirmos minutės“, – pabrėžė pašnekovas.
Žadina profesinį smalsumą
Nors gyvename inovacijų spartos amžiuje, M. Valančiaus teigimu, statybos nėra ta sritis, kur technologijos evoliucionuoja kas metus: „Yra atsiradusių naujų medžiagų, su kuriomis paprasčiau dirbti. Bet kad kažkas kardinaliai palengvintų darbą pajūryje – tokių sprendimų kol kas nėra“.
Šiuo metu bendrovės KRS komanda Klaipėdoje dirba su keliais strateginės reikšmės objektais. Tarp jų – Vasaros estrados rekonstrukcija, lietaus nuotekų tinklų plėtra ties Vilniaus plentu, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdymo centro statyba.
Pastarasis objektas, palyginti su kitais, taps didžiausiu inžineriniu iššūkiu, neabejoja pašnekovas.
„Tokio dydžio pastato ir taip arti vandens Klaipėdoje anksčiau nebuvo. O žinant, kad dalyje statybvietės šiandien vietoje tvirto pagrindo telkšo vanduo, darosi netgi profesiškai smalsu, su kuo teks susidurti gilinantis. Bet žiūrime į šį iššūkį inžineriškai – kaip ligoms yra skirti atitinkami vaistai, taip ir statybų iššūkiams egzistuoja vienoks ar kitoks inžinerinis sprendimas“, – neabejojo KRS direktorius M. Valančius.
Naujausi komentarai