Jūroje tyko pavojai

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija karo įkaitais Juodosios jūros regione laiko ne tik Ukrainą, bet ir dalį kitų šalių.

Ekspertai pripažįsta, kad maždaug trečdalis Juodosios jūros, ypač arčiau Ukrainos pakrančių, tapo pavojingais vandenimis. Po Juodąją jūrą migruoja minos – pavojus laivų gali tykoti bet kurioje vietoje.

Ukrainos uostai, įskaitant ir Odesą, kuri nors neužimta, Rusijos blokuojami nuo jūros. Neseniai Tarptautinė jūrų organizacija skelbė, kad Ukrainos uostuose yra įstrigę 84 laivai, o juose – per 500 jūrininkų.

Kai kurios pasaulinės laivybos kompanijos ragino NATO, kad ji imtųsi prekybinių laivų palydos Juodojoje jūroje misijos. Nenorėdama eskaluoti ir plėsti galimos konflikto zonos NATO kol kas nesvarstė nei komercinių laivų palydos, nei minų neutralizavimo klausimų.

Galbūt taip yra ir todėl, kad Juodosios jūros regione yra nedaug NATO šalių. Tiesiogiai šiame regione esančioms NATO šalims – Turkijai, Bulgarijai ir Rumunijai didesnis pavojus negresia. Yra fiksuotas tik atvejis, kai Bulgarijos laivas ir 14 jūrininkų užstrigo Mariupolio uoste. Laivas jame liko, o jūrininkai buvo sugrąžinti į Bulgariją.

Skirtingos geležinkelio vėžės

Didžiausius nuostolius dėl blokuojamo Juodosios jūros regiono patiria Rusijos puolama ir naikinama Ukraina.

Lietuvoje jau ne kartą, netgi Vyriausybės lygmeniu, skambėjo informacija, kad Ukrainos kroviniai per Lenkiją galėtų būti gabenami į Klaipėdos uostą arba iš jo į Ukrainą.

Jei dar sėkmingai veiktų šaudyklinis traukinys "Vikingas", nekiltų problemų atgabenti krovinius iš Ukrainos į Klaipėdą.

Dešimtmečius veikusias logistikos grandines nutraukė Rusijos sukeltas karas ir Baltarusijos susivienijimas su ja prieš Ukrainą.

Lietuva galėtų kurti ir alternatyvią liniją per Lenkiją, bet šalyse nutiestos skirtingo pločio geležinkelio vėžės – Lietuvoje (rusiška) 1 520 mm, Lenkijoje – 1 435 mm.

Gabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą būtų įmanoma, uostas tam turi krovos pajėgumo, tačiau turi būti išspręsta krovinių pristatymo problema.

Jei iš Ukrainos kas nors būtų gabenama į Klaipėdos uostą, iki Lenkijos sienos kroviniai būtų vežami rusiškąja 1 520 mm geležinkelio vėže. Pasienyje jie turėtų būti perkraunami ir toliau per Lenkiją iki Kauno Palemono terminalo judėtų 1 435 mm vėže. Yra skelbiama, kad nuo Kauno iki Lenkijos sienos dar 2015 m. baigta tiesti 123 km ilgio europinė geležinkelio vėžė.

Kaune kroviniai vėl turėtų būti perkraunami ir gabenami Lietuvoje veikiančia 1 520 mm geležinkelio vėže. Procesas su dviem krovimais gana sudėtingas.

Jį galėtų palengvinti, jei iš Kauno iki Klaipėdos uosto būtų nutiesta europinė 1 435 mm geležinkelio vėžė. Tokia vėžė iki Klaipėdos uosto Lietuvai bet kuriuo atveju būtų naudinga.

Dar geriau būtų, jei Lenkija per savo teritoriją sutiktų nutiesti kelių šimtų kilometrų rusišką 1 520 mm geležinkelio vėžę, kuri sujungtų Ukrainą su Lietuva. Bet tai, ko gero, nėra realu, nes kam Lenkijai rusiška vėžė, kai ji jai pačiai nereikalinga, o jos uostams keltų konkurencijos pavojų?

Savas Lenkijos interesas

Ukrainos krovinius į savo uostus norėtų priimti ir sparčiausiai regione besivystantys Lenkijos uostai. Tiek Gdanskas, tiek Gdynė turi ambicingus plėtros planus su dideliais išoriniais uostais.

Ir dabar, kai Rusija blokuoja Ukrainos uostus, didelis kiekis karinės paramos į šią šalį yra gabenamas per Lenkijos uostus. Taip pat Lenkija siekia sujungti savo uostus su arti jos esančiais regionais. Netgi Europos Komisijai Lenkija yra pasiūliusi remti naują transporto koridorių, kuris jungtų Juodosios ir Baltijos jūrų šalis per jos uostus.

Ar į šį Juodosios jūros ir Baltijos jūros junginį galėtų įsiterpti Lietuva? Praradęs Baltarusijos kalio trąšas, naftos produktus ir plataus vartojimo prekes tiek konteineriuose, tiek jūrų keltuose Klaipėdos uostas to norėtų. Apie tai užsiminė ir Klaipėdos uosto generalinis direktorius Algis Latakas. Jis nurodė, kad gabenti Ukrainos grūdus per Klaipėdos uostą būtų įmanoma, uostas tam turi krovos pajėgumo, tačiau turi būti išspręsta krovinių pristatymo problema.

Lietuvos susisiekimo ministerija yra davusi nurodymą Lietuvos geležinkelių bendrovėms ieškoti galimybių transporto koridoriais sujungti Lietuvą su Ukraina. Tai daryti nėra lengva. Jau pradėtas bandomasis krovinių gabenimo planavimas. Norint sutvarkyti logistikos grandinę tarp Ukrainos ir Lietuvos per Lenkiją, reikėtų ir nemažų investicijų.

Nėra aiškaus atsakymo, ar tos investicijos atsipirktų? Jei Ukraina sugebės atkovoti iš Rusijos jos užgrobtas pietines teritorijas pagal Juodosios jūros pakrantę, pačios Ukrainos uostai, bent jau Odesos, pradėtų krauti laivus, taip pat ir grūdus.

Šiuo metu, jei kas nors būtų gabenama tarp Klaipėdos uosto ir Ukrainos, tai galėtų daryti ir sunkvežimiai. Juo labiau kad yra ir pakankamai pajėgumo, nes atsilaisvino sunkvežimių srautai, kurie vežė prekes iš Lietuvos į Baltarusiją ir Rusiją.

Dar reikėtų neužmiršti ir to, kad į Ukrainos grūdų eksportą, kol jos uostus blokuoja Rusija, pretenduotų ir Rumunijos, gal ir Bulgarijos uostai.