Jau nuogąstaujama, kad į uostamiestį gali plūstelėti „importinės“ atliekos iš Vakarų Europos – „Fortum Klaipėda“ planuojama jėgainė bus pritaikyta deginti dvigubai daugiau atliekų, nei jų susidaro Klaipėdos regione.

Varžosi du dalyviai

Sąvartyną valdanti bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) dar liepą paskelbė atliekų deginimo konkursą.

Jo nugalėtojui KRATC mokėtų konkurse nustatytą kainą už tonos šiukšlių sudeginimą, o laimėtojas šiam grąžintų tam tikrą sumą už likutinių deginimo produktų deponavimą Dumpių sąvartyne.

Jėgainės valdytojai gautų pajamų ir už „Klaipėdos energijai“ parduodamą ir deginamų šiukšlių pagamintą šilumos ir elektros energiją.

Pirmąjį konkurso etapą, kuriame buvo vertinami pretendentų kvalifikaciniai duomenys, įveikė du pretendentai – bendrovė „Fortum Klaipėda“ ir ūkio subjektų grupės įmonė „Technology projects“ su Prancūzijos bendrove „Constructions industrielles de la mediterranee“.

Šis konsorciumas KRATC sprendimą į antrąjį konkurso etapą pakviesti abu dalyvius apskundė Klaipėdos apygardos teismui.

Konsorciumui, kuris po pirmojo konkurso etapo buvo įvertintas geriausiai, atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas tvirtino, jog bendrovė „Fortum Klaipėda“ neatitiko konkurso sąlygose numatytų kvalifikacinių reikalavimų, todėl negalėjo patekti į antrąjį etapą.

Neturi patirties?

„Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad dalyvių pastarųjų trejų metų veikla turi būti pelninga. Tačiau „Fortum Klaipėda“ paskutiniaisiais metais jokio pelno neturėjo. Be to, buvo reikalaujama, kad per pastaruosius trejus metus konkurso dalyvių vidutinė apyvarta būtų ne mažesnė nei 100 mln. litų, o minėta įmonė tokios apyvartos nėra turėjusi. Trečias dalykas – buvo reikalavimas, kad konkurse dalyvaujančios įmonės nuo 2002 metų būtų pastačiusios nors vieną atliekų deginimo jėgainę, į kurią investuota ne mažiau nei 50 mln. litų. „Fortum Klaipėda“ tokios gamyklos tikrai nėra pastačiusi. Įmonė neatitinka ir dar vieno reikalavimo – turėti atestuotų darbuotojų, kurie paleistų jėgainę“, – pažeidimus vardijo J.Elzbergas.

Jis neslėpė, kad bendrovė „Technology projects“ taip pat nebūtų atitikusi konkurso reikalavimų, tačiau pasirašius jungtinės veiklos sutartį su partneriais iš Prancūzijos trūkumai buvo pašalinti.

„Fortum Klaipėda“ konkurse taip pat galėjo dalyvauti ne viena, o su savo motinine įmone. Reikėjo pateikti dokumentų, įrodančių, kad statant jėgainę dalyvaus ir kitos šios grupės įmonės. Gal tokie dokumentai ir yra, bet mes pasiūlymo nematėme, tad juos gali išreikalauti teismas. Mano klientai prieš „Fortum Klaipėdą“ nėra nusistatę, tačiau tokio masto konkurse reikia laikytis reikalavimų“, – tvirtino advokatas.

Konkursas – teisme

Bendrovę „Fortum Klaipėda“ valdančios įmonės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius ir pirmosios bendrovės valdybos pirmininkas Vitalijus Žuta stebėjosi kaltinimais, jog jokių motininės bendrovės Suomijoje garantijų nepateikusi įmonė esą neatitinka reikalavimų.

„Vieną didžiausių Europoje atliekų deginimo elektrinių valdanti bendrovė neturi specialistų. Kai išgirstu tokius kaltinimus, tai nebėra ką ir komentuoti. Ramiai laukiame teismų, esame jiems pasirengę, kaip ir buvome pasirengę konkursui. Mes įsitikinę, jog laikomės Lietuvos įstatymų ir teisės aktų“, – tikino V.Žuta.

Atliekų deginimo konkurso sąlygas KRATC parengusios bendrovės Viešųjų pirkimų ekspertų grupės teisinis konsultantas Andrius Meiženis teigė, kad vakar buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Jas pritaikė Klaipėdos apygardos teismas, laikinai sustabdęs konkursą.

„Atliekų deginimo paslaugų pirkimo konkursą dėl neva nustatytų diskriminuojamų sąlygų pirkimo dokumentuose teismui buvo apskundusi ir bendrovė „TC Holding“. Tačiau teismas pirmadienį priėmė perkančiajai organizacijai – KRATC – palankų sprendimą. Jis patvirtino, jog pirkimas vykdomas griežtai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus“, – tvirtino A.Meiženis, pabrėžęs, jog konkurso dalyviai turi teisę kreiptis į teismą, tačiau tiekėjų kvalifikacijos vertinimas yra perkančiosios organizacijos, o ne tiekėjo (konkurento) teisė ir pareiga.

Sulaukė grasinimų

„Technology projects“ su partneriais prancūzais atliekų deginimo elektrinę statytų Klaipėdos rajone netoli Dumpių sąvartyno. „Fortum Klaipėda“ tokią jėgainę konstruotų Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

„Mes esame visiškai pasirengę statyti termofikacinę elektrinę, nes turime puikią vietą tokiai veiklai – sklypą sąvartyno sanitarinėje zonoje. Nutiestume vamzdžius, kuriuos prijungtume prie „Klaipėdos energijos“, ir taip miestui tiektume iš atliekų deginimo šalia sąvartyno pagamintą energiją“, – aiškino koncerno „Icor“, valdančio bendrovę „Technology projects“, atstovas Nerijus Mikalajūnas.

Jis pabrėžė, jog statoma jėgainė būtų tokio galingumo, kad joje būtų deginamos tik iš Klaipėdos regiono surinktos atliekos. Skaičiuojama, kad maksimaliai per metus bus surenkama ir sudeginama 140 tūkst. tonų šiukšlių.

N.Mikalajūnas teigė, jog jo atstovaujamo koncerno pasiryžimas statyti klaipėdiečių poreikius labiau atitinkančią termofikacinę jėgainę kai kam kelia nerimą.

„Sulaukėme grasinimų, kad bus kenkiama mūsų koncerno verslui Klaipėdos regione, jei mes nepasitrauksime iš atliekų deginimo konkurso. Matyt, kažkam sumaišėme kortas. Dėl grasinimų kol kas niekur nesikreipėme, nes jie buvo neoficialūs, tačiau situaciją stebime“, – teigė N.Mikalajūnas.

Degins ir biokurą

Bendrovės „Fortum Klaipėda“ pastatytoje gamykloje numatyta per metus sudeginti apie 250 tūkst. šiukšlių.

„Iš kitų Lietuvos regiono šiukšlių atsivežti neleidžiama, tad įmonė jas importuos iš užsienio, degins tokius kiekius ir nuodys Klaipėdą bei rajoną“, – įsitikinęs Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis.

Tačiau „Fortum Klaipėdos“ valdybos pirmininkas V.Žuta teigė, jog jėgainėje bus deginamos ne tik šiukšlės, bet, jei trūks atliekų, už kurių deginimą „Fortumui“ būtų mokama, bendrovė esą pati rinkoje pirks biokurą ir jį degins vietoje šiukšlių.

„Jei nelaimėsime atliekų deginimo konkurso, jėgainę vis tiek statysime. Esame bendrovės „Klaipėdos energija“ akcininkai, pasirašę investicinę sutartį, todėl įsipareigojimų turime laikytis. Neturėsime atliekų, deginsime tik biokurą. Jis kainuoja? Tačiau jis yra žalioji energija, kuri remiama. Šiukšlių per uostą tikrai negabensime“, – tvirtino V.Žuta.

Tačiau tokie argumentai visiškai neįtikina kelių miesto tarybos narių, kurie abejoja „Fortum“ ketinimais vietoje sąlyginai pigių katilų biokuro deginimui statyti itin brangius įrenginius atliekoms deginti, o vėliau juos esą naudoti medžio atliekų deginimui. Neseniai į Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreipėsi N.Puteikis, Viačeslavas Titovas ir Jurijus Šeršniovas. Jie prokurorų prašo ginti viešąjį interesą ir panaikinti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kitus leidimus jėgainei projektuoti, uždrausti išduoti statybų leidimą.

„Ši atliekų deginimo jėgainė neabejotinai terš miestą, o mes net negalime išmatuoti oro taršos. Tokiai ūkinei veiklai nepritarė ir Klaipėdos rajono savivaldybė, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Tegul degina karklus, medieną ar durpes, o ne nerūšiuotas šiukšles, nes visi uždusime“, – aršiai kalbėjo N.Puteikis.

V.Žuta tokius politikų veiksmus įvertino vienu žodžiu: „Rinkimai“.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plane yra numatyta šiukšles pradėti deginti ne vėliau kaip 2013 metų gruodžio 31 dieną.