Klaipėdoje imtasi veiksmų, kad daugiabučių gyventojai patys spręstų už savo namų kiemuose esančios teritorijos tvarkymą. Klaipėdos savivaldybės miesto detaliuosiuose planuose numatytos teritorijos, apimančios vieno ar kelių daugiabučių kiemus – savivalda čia atitektų tų namų gyventojams: jie galėtų spręsti, kaip tvarkyti aplinką, kiek kartų per savaitę rinkti šiukšles ar kur įsirengti vaikų žaidimų aikštelę.

Atneštų visapusišką naudą

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco“ vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis sako, kad savivaldos perdavimas butų savininkams yra natūralios raidos rezultatas: „Istoriškai žvelgiant, socialistinė nuostata, kad už daugiabučių namų kiemus atsakinga valdžia, susiformavo dar sovietiniais laikais. Politinės idėjos ir išskaičiavimai lėmė tokios nuosavybės priskyrimą ne konkretiems žmonėms, bet valdžiai arba, kitaip sakant, visai liaudžiai. Tačiau tai, kas yra visų, yra niekieno, ir visai natūralu, kad tokiu atveju bendra nuosavybė nėra nei saugoma, nei puoselėjama. Socialistinė iliuzija, kaip ir reikėjo tikėtis, subliuško.“

M.Pakalnis mano, kad daugiabučių namų gyventojams suteikus galimybę patiems tvarkyti ir prižiūrėti daugiabučių namų kiemus, naudos būtų įvairios: žmonės patys spręstų, taupyti ar investuoti į savo aplinką. „Užsienyje tokių atvejų tikrai yra, pavyzdžiui, – Vokietijoje, Leinefeldės mieste. Kai daugiabučių gyventojams buvo suteikta teisė patiems tvarkytis kiemų teritorijas, miestelis atsigavo. Atsirado žiemos sodai ir terasos pirmuose aukštuose – pakilo nekilnojamojo turto vertė“, – dėstė M.Pakalnis.

Pasikeitimas – neišvengiamas?

Tiesa, urbanistas teigia, kad nustatyti ribą, kur bendra daugiabučio kiemo teritorija – gyventojų atsakomybė, o kur – savivaldybės, reikia apgalvotai. „Žinoma, būtų ir kažkiek biurokratijos ar kliūčių iš politinės pusės, bet, manau, visuomenė tokiems pokyčiams jau pribrendusi. Sakyčiau, šis pasikeitimas yra beveik neišvengiamas“, – įsitikinęs M.Pakalnis.

Panašiu keliu dar prieš keletą metų nuėjo ir Kauno miestas – teismuose konstatuota, kad laikinosios sostinės daugiabučių gyventojai turi teisę patys priimti sprendimus dėl 20 metrų aplink namą esančios teritorijos valymo. Tiesa, Klaipėdoje pasirinktas sprendimas leistų į namo teritorijos priežiūrą pažvelgti kompleksiškiau – ne vien minėtu švaros aspektu, bet ir, pavyzdžiui, aikštelių automobiliams planavimo ir panašiais klausimais.

„Gyvenu daugiabutyje, turiu nuosavą butą, tad logiška sakyti, kad ir tam tikra namo kiemo dalis priklauso man, o ne savivaldybei. Ne ji, bet aš ir kiti namo butų savininkai turėtų spręsti, kaip dažnai tvarkyti bendrai mums priklausančią kiemo teritoriją, kokias įmones tam samdyti“, – teigė pakalbintas Taikos prospekto gyventojas Algirdas.

Dingtų nemažai problemų

Jis patvirtino, kad uostamiestyje šiltuoju metų laiku vis dažniau pasigirsta gyventojų skundų apie per retai renkamas šiukšles ar nepakankamai dažnai šienaujamą žolę, žiemą – apie pernelyg retai kasamą sniegą.

Pasikeitus tvarkai, tokia problema turėtų išnykti: daugiabučių namų gyventojai kiemuose tvarkysis panašiu principu, kaip ir nuosavų gyvenamųjų namų savininkai savo asmeniniuose sklypuose. Skirtumas tik tas, kad sprendimus teks priimti daugumos numatytoje teritorijoje esančių daugiabučių namų gyventojų nutarimu.

Pasukę europietišku, architekto-urbanisto M.Pakalnio įvardytu keliu, šiuo metu Klaipėdoje patys savo kiemus sėkmingai prižiūri ir tvarkosi Žolynų, Dragūnų ir Gandrališkių rajonuose esančių naujų daugiabučių kvartalų, kur butai buvo parduoti kartu su sklypu, gyventojai. Ar naujoji tvarka įsigalios ir likusioje Klaipėdos teritorijoje, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba spręs šio mėnesio pabaigoje.