Lietuvos tūkstantmečio uostu tapusi Klaipėda sulaukė tikro žmonių šturmo. Pakiliai nusiteikusi minia karštai sveikino sugrįžusią jachtą „Ambersail“ ir su viso pasaulio lietuviais traukė himną.

Laukė kantriai

Kruizinių laivų terminale žmonės pradėjo būriuotis dar likus kelioms valandoms iki suplanuoto „Tūkstantmečio odisėjos“ finišo. Daugybė klaipėdiečių ir atvykėlių traukė prie uosto vartų, kad nuo pietinio ir šiaurinio molų pamojuotų ir pasveikintų sugrįžtančią jachtą.

Vanduo akvatorijoje „virė“ – kelios dešimtys įvairaus dydžio pramoginių laivų kantriai suko ratus laukdami, kol pasirodys „Tūkstantmečio odisėjos“ burės.

Istorinio žygio įgulą šventinė flotilė pasitiko skardžiais garso signalais, salvėmis, žmonės ant jachtų denių mojo trispalvėmis, kėlė šampano taures.

Sugrįžo ir vėliava

„Tūkstantmečio odisėjai“ įamžinti ant vieno iš knechtų Kruizinių laivų terminale buvo pritvirtintas varinis ženklas, kurį sukūrė menininkas Svajūnas Jurkus. Vis dėlto „Ambersail“ buvo prišvartuota kitoje vietoje.

Į krantą lipusius buriuotojus užgriuvo džiaugsmingų šūksnių lavina. Minioje plaikstėsi trispalvės, daugelis žmonių ir patys buvo pasipuošę geltonos, žalios ir raudonos spalvų marškinėliais.

Į Klaipėdą iš Londono „Ambersail“ parplukdė kapitonas Paulius Egidijus Kovas. Kapitonui Linui Ivanauskui pajusti gimtąją žemę po kojomis buvo išties nepaprasta – jis dalyvavo visuose 11 žygio etapų.

Ant scenos išsirikiavę visų „Tūkstantmečio odisėjos“ etapų kapitonai iškilmingai vienas kitam perdavė pasaulį su „Ambersail“ apkeliavusią vėliavą, kurią buriuotojams buvo patikėjęs Prezidentas Valdas Adamkus. Žygeivius Klaipėdoje jis pasveikino virtualiai. Vakar Prezidento vėliava buvo iškilmingai įteikta Jo Ekscelencijai Vilniuje.

Misija – įvykdyta

Pernai spalio 5-ąją iš Klaipėdos išplaukusi jachta per devynis mėnesius įveikė apie 43 tūkst. jūrmylių (apie 78 tūkst. km). „Tūkstantmečio odisėjos“ vadovas Raimundas Daubaras pasidžiaugė, kad buriuotojams visų etapų metu sekėsi nenukrypti nuo grafiko.

Jachta į kiekvieną uostą plukdė ir Prezidento V.Adamkaus raginimą drauge minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kiekvienas susitikimas su tautiečiais krante pažerdavo gausybę jaudinančių akimirkų – būta ir ašarų, ir prisipažinimų, jog atsirado stiprus impulsas vėl aplankyti savo tėvynę.

„Mūsų misija – įvykdyta“, – reziumavo R.Daubaras.

Nepabūgo iššūkių

Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad įgula didvyriškai pasitiko visus iššūkius, kurių būta audringoje jūroje netekus burės, lūžus jachtos stiebo daliai, grumiantis su daugiau nei 20 metrų aukščio bangomis. „Didelė dalis buriuotojų turėjo progą pirmąkart gyvenime paragauti okeaninio plaukiojimo“, – sakė R.Dargis.

„Tūkstantmečio odisėja“ buvo finansuota privačiomis ir rėmėjų lėšomis. Projektas kainavo apie 5 mln. litų, nors, organizatorių nuomone, jo vertė galėtų siekti apie 13 mln. litų.

Žmonės aukojo ne tik pinigus, bet ir savo laiką. Kranto komandoje neskaičiuodami valandų dirbo apie 20 savanorių.

Himną giedojo širdimis

Sekmadienį buriuotojus sutikusi Klaipėda tapo ir istorinės himno giedojimo akcijos epicentru. Kruizinių laivų terminale "Tautišką giesmę" minia traukė su maestro Virgilijumi Noreika. Tuo pačiu metu himnas skambėjo keliose vietose Neringoje, užliejo Birutės kalną Palangoje, vasarotojų apgultą J.Basanavičiaus gatvę, aidėjo ir uostamiesčio kavinėse, didžiuosiuose prekybos centruose.

Nuo Klaipėdos himnas sklido iki pat Times aikštės Niujorke, Londono, Gvatemalos džiunglių ir Sidnėjaus. „Esame pirmoji tauta, kuri ėmėsi tokio masto akcijos vienu metu“, – didžiuodamiesi kalbėjo visuotinio himno giedojimo iniciatoriai.

Vakar juos jau buvo pasiekę vaizdo įrašai su giedančiais tautiečiais iš daugiau nei 40 lietuvių bendruomenių, esančių užsienio šalyse, ir daugiau nei 25 Lietuvos miestų bei miestelių savivaldybių. Manoma, kad suplaukė dar ne visa filmuota medžiaga. Sumontavus žmonių atsiųstus vaizdus, nufilmuotus įvairiausiuose miestuose ir pasaulio kampeliuose, tikimasi išleisti specialų DVD.

Kruizinių laivų terminale vykusių iškilmių ir daugybę scenos žvaigždžių subūrusio koncerto akcentu tapo ir V.Noreikos bei solistės Gintarės Skėrytės atlikta „Odė Lietuvai“, kurią kūrė viso pasaulio tautiečiai.

„Tūkstantmečio odisėjos“ įdomioji statistika:

– „Ambersail“ aplankė 26 pasaulio lietuvių bendruomenes dviejose dešimtyse šalių penkiuose žemynuose.

– Vienuolikoje „Tūkstantmečio odisėjos“ etapų plaukė daugiau nei 120 buriuotojų.

– Jauniausias „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojas – 18 metų Tomas Ivanauskas.

– Vyriausias „Tūkstantmečio odisėjos“ buriuotojas – 65 metų Kazys Algimantas Stasiūnas.

– Didžiausias „Ambersail“ pasiektas greitis – 33 mazgai (61 km/val.).

– Gausiausiai „Ambersail“ įgula buvo pasitikta Sidnėjuje Naujųjų išvakarėse.

– Tolimiausias taškas, kurį aplankė jachta, – Čathamo salos.