Puodžių ir Bokštų gatvės sankirtoje sukurtas ypatingas skveras, primenantis Vydūno sampratą atitinkantį sodą. Skulptoriai mąstytojo, filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo figūrą kūrė remdamiesi daugybe jo atvaizdų. Rankas priglaudęs prie krūtinės, truputį pakilęs virš postamento Vydūnas stovi basas, tarsi bylodamas, kad liesdamos žemę pėdos tampa laidininku pasisemti iš žemės stiprybės.
Tautinę giesmę giedojo ne tik prie mikrofono pakviesta atlikėja Monika Marija, bet ir visi susirinkusieji.
Renginio vedėjai perskaitė šalies prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą. Sveikindamas klaipėdiečius ir dėkodamas paminklo kūrimo iniciatoriams bei rėmėjams Prezidentas pažymėjo aktualumo nepraradusią Vydūno frazę: „Tautiškumas neatsiejamas nuo dorovės“.
Mecenatas, paminklo statymo komiteto pirmininkas Rimantas Cibauskas išskyrė Vydūno ypatybę, kuri turėtų būti kiekvienos asmenybės siekiamybė – žodžių ir darbų vienovė. Dėkodamas visiems, kieno pastangų dėka Klaipėdoje atsirado išskirtinei visai Lietuvai asmenybei skirtas paminklas, R.Cibauskas prisiminė Vydūno žodžius: „Niekada žmogus nėra toks gražus, kaip kurdamas“.
R.Cibausko pavardė sveikintojų lūpose skambėjo bene dažniausiai, be piniginės aukos didžiausios pastangos ir nuoširdus darbas sunkiai pasiektų rezultato.
Apie Vydūną kalbėjo ir kiti garbūs svečiai. Viešosios įstaigos „Mažosios Lietuvos kultūra“ vadovas Arvydas Girdzijauskas priminė filosofo kiekvienam adresuota kvietimą kurti žmogų savyje.
Vydūno draugijos įkūrėjas ir ilgametis jos vadovas bei Vydūno palaikų perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse komisijos pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius nemažai lako kalbėjo apie šią išskirtinę asmenybę.
Sveikinimo žodį tarė ir Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Renginio vedėjai perskaitė ir Vyriausybės vadovo Sauliaus Skvernelio sveikinimą, suteikė žodį klaipėdiečių išrinktiems Seimo nariams Dainiui Kepeniui bei Algimantui Kirkučiui. Abu akcentavo Vydūno nuostatą stiprinti tautos sveikatą, o ne ligų gydymą. Priminta, kad tautos patriarchu vadinamas J.Basanavičius Vydūną vadino tautos pranašu.
Garbaus amžiaus žmonėms valandą trukusios kalbos ir padėkos tapo rimtu išbandymu. Nelengva saulėkaitoje stovėti buvo ir uniformuotiems juostą laikiusiems moksleiviams. Todėl Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko pasveikinimą susirinkusieji palydėjo ovacijomis.
„Jau padėkota visiems, kam reikėjo. Man net atrodo, kad mes primiršome pradžią, dėl ko čia susirinkome. Galima būtų pajuokauti, kad, stebėdamas mus iš aukštybių, Vydūnas nusišypsotų į ūsą ir pasakytų: „Liaukimės plepėję, eikime dirbti“.
Padėkų netrūko ir skulptūros bei skvero kūrėjams. Visų jų vardu trumpą kalbą pasakė skulptorius Arūnas Sakalauskas.
Iškilmingos ceremonijos kulminacija tapo juostelės perkirpimas. Tarp juostą kirpusių garbių asmenų buvo ir Vydūno brolio vaikaitė Brita Storost.
Kol visi norintys fotografavosi ir apžiūrinėjo iš arti paminklą, ant scenos pasirodė Sovietske veikiančios Vydūno draugijos ansamblis „Birutė“.
Iškilmės tuo nesibaigė, klaipėdiečiai dar ilgai galėjo mėgautis koncertu.
Naujausi komentarai